Peržiūrėti šaltinį Lietuvių kalba

{{pps-template|small=yes}}

{{Infolentelė kalba
|spalva       = lawngreen
|kalba        = Lietuvių kalba
|šalys        = [[Lietuva|Lietuvoje]], tautinės mažumos [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[JAV]], [[JK]], [[Airija|Airijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]]
|kalbančiųjų  = ~3,3 mln. gimtakalbių, ~3,6 mln. iš viso<ref name = "VLE">{{VLE|XII|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalba-118006 Lietuvių kalba]}}</ref>
|vieta        =
|išnykimas    =
|kilmė        = [[Indoeuropiečių prokalbė]]
*[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>([[hipotezė]])
**[[Baltų prokalbė]]
***[[Baltų kalbos]]
****[[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|Rytų baltų kalbos]]
*****'''lietuvių'''
|raštas       =
|oficiali     = {{flag|Lietuva}}<br />[[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčius]] ({{flag|Lenkija}})<ref>[http://www.punsk.com.pl/gmina%20punsk/nazwy.htm  Lenkijos mažumų kalbų įstatymas (lenk.)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><br />{{flag|Europos Sąjunga}}<br />
|institucijos = [[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]]
|iso639-1     = lt
|iso639-2     = lit
|iso639-3     = lit
|sil          = LIT
|paveikslėlis = Map of Lithuanian language.svg
|kodas        = lt
|vikižodynas  = Lietuvių kalba
}}
'''Lietuvių kalba''' – iš [[baltų prokalbė]]s kilusi [[Lietuviai|lietuvių tautos]] kalba, kuri Lietuvoje yra [[Valstybinė kalba|valstybinė]], o [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (dauguma jų gyvena [[Lietuva|Lietuvoje]]). Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], mirusiomis [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]] priklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimos baltų kalbų grupei.

Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie [[XVI a.]], tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač [[Vardažodis|vardažodžių]] linksniavimo srityje).<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=20|isbn=0-89357-267-5}}</ref> [[Fonetika|Fonetiškai]] ir [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė [[Baltų prokalbė|baltų prokalbei]] negu naujoviškesnė latvių kalba.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=39—40}}</ref> Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę [[indoeuropiečių prokalbė]]s ypatybių, lietuvių kalba yra vienintelė gyvoji kalba, kurią galima paaiškinti tiesiogiai remiantis bendrųjų indoeuropietiškųjų formulių sistema.<ref>{{cite web | url= http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm | title= The importance of Lithuanian for Indo-Eurioean linguistics | publisher= LITUANUS | accessdate= 2019-05-23 | archive-date= 2018-05-09 | archive-url= https://web.archive.org/web/20180509145609/http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite book|last=[[Louis Hjelmslev|Hjelmslev L.]]|title=Kalba. Įvadas|year=1995|location=Vilnius|publisher=Baltos lankos|pages=86|isbn=9986-403-16-2}}</ref>

Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]]. Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] kauniškių [[šnekta]], iš visų lietuvių kalbos šnektų ji senoviškiausia.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref>

Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsinės]] ir 13 [[Balsis|balsinių]] fonemų (įskaitant ir vartojamas tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Būdingos minkštųjų ir kietųjų priebalsių poros, skiriamas balsių ilgumas. [[Kirtis]] – laisvas, tariamos [[priegaidė]]s, tačiau rašte kirtis ir priegaidės paprastai nežymimi.

Morfologiškai lietuvių kalba yra [[Fleksinė kalba|fleksinė]]. [[Sintaksė]] pasižymi palyginti laisva žodžių tvarka, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje – SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). Žodyno daugumą sudaro veldiniai, tarp skolinių vyrauja [[Slavizmas|slavizmai]] ir [[germanizmas|germanizmai]].

Kalba užrašoma papildyta [[Lotynų abėcėlė|lotynų abėcėle]], vartojamos 32 raidės.

== Pavadinimas ==
Savivardis ''lietùvių kalbà'' suprastinas kaip ''lietuvių tautybės žmonių kalba''. Senuosiuose raštuose pasitaiko kalbos pavadinimas ''lietùviškas liežùvis'' ([[vertinys]] iš {{ru|литовский язык}} arba {{pl|język litewski}}; lietuvių kalboje ''[[Liežuvis|liežùvis]]'' nuo seno reiškė tik anatominį organą). Savo ruožtu ''lietùvis ''reiškia 'Lietuvos gyventojas'. Žodis ''Lietuvà'' kilęs iš [[baltų prokalbė]]s ''*leituṷā'', kuris anksčiau buvo gretinamas su {{la|lītus}} 'krantas',<ref name="Фасмер">{{cite book|last=Фасмер|first=М.|title=Этимологический словарь русского языка|volume=2|location=М.|publisher=Прогресс|date=1964–1973|pages=502}}</ref><ref>{{cite book|last=Fraenkel|first= E.|title=Litauisches Etymologisches Wörterbuch|volume=I|location=Heidelberg — Göttingen|publisher=Carl Winter Universitätsverlag — Vandenhoeck & Ruprecht|year=1962|pages=368−369}}</ref> tačiau [[Semantika|semantiškai]] ši [[etimologija]] silpna – istorinė Lietuva nesiekė pakrantės.<ref name="Zinkevičius12">{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1987|volume=II: Iki pirmųjų raštų|pages=12}}</ref>

[[Aleksejus Šachmatovas|A. Šachmatovas]] žodį ''Lietuvà'' siejo su šiaurės vakarų [[Prancūzija|Prancūzijos]] srities[[Armorika| Armorikos]] pavadinimu (vid. {{ga|Letha}}, {{cy|Llydaw}} < ''*pḷtau̯-'') ir darė prielaidą, kad [[baltai]] šį pavadinimą bus perėmę iš [[Venetai (galai)|venetų]],<ref>{{cite journal|last=Schachmatov|first=A.|title=Zu den ältesten slavisch-keltischen Beziehungen|journal=Archiv für slavische Philologie|year=1912|volume=31|pages=81−82}}</ref> bet kiti mokslininkai šios [[hipotezė]]s nepalaikė.<ref name="Фасмер" /><ref name="Zinkevičius12" />

[[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]] manė, kad pradžioje žodis ''*leituṷā'' priklausė ''ū'' kamienui – ''*leitūs'' – ir reiškė vietovę aplink upę ''*leitā'' (kaip ''Vilnius'' – vietovę prie upės ''Vilnia''), plg. liet. ''líeti''. Šią upę J. Otrembskis manė buvus [[Nemunas|Nemuną]].<ref>{{cite book|last=Otrębski J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=2−5}}</ref>

[[Kazimieras Kuzavinis|K. Kuzavinio]] teigimu,<ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvos vardo kilmė|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|year=1964|volume=X|url=http://baltnexus.lt/uploads/publikacijos/Kalbotyra/Kalbotyra%20X/10_03_K.%20Kuzavinis.pdf|pages=5−18}}</ref><ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvių upėvardžiai ''lie- (lei-)''|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|year=1967|volume=XVII|pages=135−137}}</ref> žodžio ''Lietuvà'' kilmė susijusi su [[Hidronimas|vandenvardžiu]] ''[[Lietava|Lietavà]]'' ([[Slavų kalbos|suslavintai]] ''Lietáuka'') – [[Neris|Neries]] intaku.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. II: Iki pirmųjų raštų|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1987|pages=13−14}}</ref>

[[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] iškėlė hipotezę,<ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo kilme|journal=Lietuviu kalbotyros klausimai|year=1995|volume=35|issn=0130-0172|pages=55−91}}</ref><ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo ir valstybingumo ištakos|url=http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|journal=Voruta: Lietuvos istorijos laikraštis|date=1998, vasario 14|volume=7(337)|issn=1392-0677|access-date=2019-05-29|archive-date=2016-08-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20160805093401/http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|url-status=dead}}</ref> kad žodis ''Lietuvà'' pirma reiškė karinį darinį ir šį žodį gretino su sen. {{is|lið}}, sen. {{sv|lith}}, sen. {{fy|lid}} ir vid. {{nds|leide}} '[[dieninis]], palyda, būrys, kariuomenė'.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=203|isbn=5-94282-046-5}}</ref>

== Kalbos geografija ==

=== Arealas ir kalbos vartotojų skaičius ===
[[Vaizdas:Lingwa Lietowia (Lithuanian language; lietuvių kalba), mentioned in Chronik des Konstanzer Konzils by Ulrich von Richental, 15th century.jpg|thumb|Vokiečių [[Metraštis|metraštininko]] Ulricho fon Richentalio XV a. knygoje „Chronik des Konstanzer Konzils“, kurioje aprašomas [[Konstanco susirinkimas]] ir jo dalyviai (1414–1418), paminėta ''Lingwa Lietowia'' – lietuvių kalba.]]
Lietuvių kalba paplitusi [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat nedidelėse [[Čiabuviai|autochtoninėse]] lietuvių srityse už Lietuvos ribų bei kitose šalyse:<ref name="ЯМ94" /> šiaurės rytų [[Lenkijos lietuviai|Lenkijos]] regionuose ([[2011]] m. 5&nbsp;408 žmonės lietuvių kalbą nurodė kaip [[Gimtoji kalba|gimtąją]], 5&nbsp;303 ją vartojo namuose),<ref>{{cite web|url=http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|format=pdf|title=Ludność. Stan i struktura demograficzno-społeczna|work=|publisher=Główny Urząd Statystyczny|accessdate=|archiveurl=https://web.archive.org/web/20141027224238/http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|archivedate=2014-10-27}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ([[2009]] m. duomenimis, iš 5&nbsp;087 etninių lietuvių 1&nbsp;597 lietuvių kalbą nurodė kaip gimtąją,<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и родному языку|work=|publisher=|accessdate=|archive-date=2017-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20171009183758/http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|url-status=dead}}</ref> bet tik 277 ją vartoja namuose),<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и языку, на котором обычно разговаривает дома:|work=|publisher=|accessdate=|archive-date=2021-01-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20210113092028/https://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|url-status=dead}}</ref> [[Rusija|Rusijoje]] (31&nbsp;295 kalbos vartotojų [[2010]] m.),<ref>{{cite web|url=http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|title=Итоги Всероссийской переписи населения 2010. Распространение языков|date=2001—2015|publisher=Федеральная служба государственной статистики|archiveurl=https://web.archive.org/web/20211006173252/http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|archivedate=2021-10-06|access-date=2019-05-29|url-status=dead}}</ref> [[Ukraina|Ukrainoje]] ([[2001]] m. duomenimis, 1932 iš 7&nbsp;207 lietuvių gimtąja kalba laiko lietuvių),<ref>{{cite web|url=http://2001.ukrcensus.gov.ua/rus/results/nationality_population/nationality_popul1/select_51/?botton=cens_db&box=5.1W&k_t=00&p=50&rz=1_1&rz_b=2_1%20&n_page=3|format=|author=|title=Всеукраинская перепись населения 2001. Распределение населения по национальности и родному языку|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Latvija|Latvijoje]] ([[2011]] m. 1&nbsp;819 iš 24&nbsp;479 lietuvių šią kalbą įvardijo kaip gimtąją),<ref>{{cite web|url=http://data.csb.gov.lv/pxweb/lv/tautassk_11/tautassk_11__tsk2011/TSG11-071.px/table/tableViewLayout1/?rxid=990536db-b060-4ba6-897a-64072e428807|title=Tautas skaitīšana 2011. TSG11-071. Pastāvīgo Iedzīvotāju Tautību Sadalījums Pa Statistikajiem Reģioniem, Republikas Pilsētām Un Novadiem Pēc Mājās Pārsvarā Lietotās Valodas 2011. Gada 1 Martā. Skatīt tabulu|publisher=Centrālās statistikas pārvaldes datubāzes|archiveurl=|archivedate=}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> taip pat lietuviškai kalbama [[JAV]] (42&nbsp;306 kalbos vartotojai iš 727&nbsp;000 [[JAV lietuviai|lietuvių kilmės amerikiečių]]),<ref>{{cite web|url=https://www.census.gov/hhes/socdemo/language/data/other/detailed-lang-tables.xls|format=|author=|title= Detailed Languages Spoken at Home and Ability to Speak English for the Population 5 Years and Over for the United States: 2006-2008|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Kanada|Kanadoje]] ([[2011]] m. 7&nbsp;600 lietuvių, iš kurių 7&nbsp;245 žmonėms lietuvių kalba – vienintelė gimtoji),<ref>{{cite web|url=http://www12.statcan.gc.ca/census-recensement/2011/dp-pd/tbt-tt/Rp-eng.cfm?LANG=E&APATH=3&DETAIL=0&DIM=0&FL=A&FREE=0&GC=0&GID=0&GK=0&GRP=0&PID=103251&PRID=0&PTYPE=101955&S=0&SHOWALL=0&SUB=0&Temporal=2011&THEME=90&VID=0&VNAMEE=&VNAMEF=|format=|author=|title=2011 Census of Canada|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Urugvajus|Urugvajuje]], [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Australija|Australijoje]]. Bendrasis kalbos vartotojų skaičius – 3&nbsp;001&nbsp;430 žmonių (kitais duomenimis – apie 3,6 mln.);<ref>{{cite web|url=http://www.ethnologue.com/language/lit|title=Lithuanian|accessdate=2019-05-22}}</ref><ref name="VLE" /> [[2011]] m. Lietuvoje lietuvių kalba 2&nbsp;597&nbsp;488 žmonėms buvo gimtoji<ref> [https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą. 5,6 lentelės]</ref> ir 302&nbsp;684 žmonėms buvo užsienio kalba.<ref>[https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv+pagal+i%C5%A1silavinima_ir_kalbu_mokejima.pdf/b75c5e7a-e733-48fa-95e4-83d485c6726a 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal išsilavinimą ir kalbų mokėjimą. 10 lentelė. Gyventojai pagal mokamas užsienio kalbas ir amžiaus grupes]</ref>[[Vaizdas:Map of Lithuanian language.svg|thumb|250px|Lietuvių kalbos paplitimas|right]]Nuo [[XV a.]] prasidėjo [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] brovimasis į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] žemes. Lietuvių kalbos dirvoje formavosi dalis lenkų kalbos pakraščių tarmių, kai kurios šių tarmių ypatybės nulemtos lietuvių kalbos įtakos.<ref>{{cite book|last=Ананьева|first=Н. Е.|title=История и диалектология польского языка|edition= 2-е изд., испр.|location=М.|publisher=УРСС|year=2004|pages=103—108|isbn=978-5-397-00628-6}}</ref>

Lietuvių kalba [[JAV]] patyrė didelę [[Anglų kalba|anglų kalbos]] įtaką, daugiausia ji reiškiasi [[Leksika|žodyne]]. Pavyzdžiui, vartojami tokie anglicizmai: ''divòrsas'' 'ištuoka' (< {{en|divorce}}), ''ki̇̀sas'' 'bučinys' (< {{en|kiss}}), ''kãras'' 'automobilis' (< {{en|car}}). Dažni semantiniai [[vertinys|vertiniai]], pavyzdžiui, ''šaũkti'' 'skambinti' reikšme (plg. {{en|to call}}) arba ''šal̃tis'' 'peršalimo' reikšme (plg. {{en|cold}}). Taip pat Amerikos lietuvių kalboje vartojama daugybė [[Slavizmas|slavizmų]], kurie [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lietuvių kalboje jos gryninimo laikotarpiu buvo pašalinti. [[Fonetika|Fonetikoje]] dažniau vartojamos bendrinėje kalboje laikomos paribinėmis [[Fonema|fonemos]] [h] ir [f], be to, esama [[Priegaidė|priegaidžių]] pokyčių. [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologijoje]] matyti pastangos suvienodinti esamojo laiko ir [[Bendratis|bendraties]] kamienus (pavyzdžiui, ''pir̃ka'' 'perka'), vengiama neveikiamosios rūšies formų, painiojami kietieji ir minkštieji veiksmažodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=411—414|isbn=5-94282-046-5}}</ref>

=== Tarmės ===
{{pagr|Lietuvių kalbos tarmės}}
[[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|right|Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis
{|
|-
|valign=top|
'''[[Žemaičių tarmė]]'''

{{legend|#986b1f|[[Vakarų žemaičių patarmė|Vakarų žemaičiai]]}}

[[Šiaurės žemaičių patarmė|Šiaurės žemaičiai]]:

{{legend|#e65c5c|kretingiškiai}}

{{legend|#e26399|telšiškiai}}

[[Pietų žemaičių patarmė|Pietų žemaičiai]]:

{{legend|#e8ec0e|varniškiai}}

{{legend|#f3b317|raseiniškiai}}
|valign=top|
'''[[Aukštaičių tarmė]]'''<br />

[[Vakarų aukštaičių patarmė|Vakarų aukštaičiai]]:

{{legend|#34f762|šiauliškiai}}

{{legend|#39841e|kauniškiai}}

{{legend|#61d31c|Klaipėdos krašto aukštaičiai}}

[[Rytų aukštaičių patarmė|Rytų aukštaičiai]]:

{{legend|#19d5b9|panevėžiškiai}}

{{legend|#8cdde1|širvintiškiai}}

{{legend|#427ec6|anykštėnai}}

{{legend|#07ddff|kupiškėnai}}

{{legend|#66a6e6|uteniškiai}}

{{legend|#3c18ca|vilniškiai}}

{{legend|#aa51e7|[[Pietų aukštaičių patarmė|Pietų aukštaičiai]]}}
|}
]]
Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] (tarmių pavadinimai kilę nuo žodžių ''áukštas'' ir ''žẽmas'' pagal tarmių atstovų gyvenamąsias vietoves [[Nemunas|Nemuno]] tėkmės atžvilgiu: aukštaičiai gyvena labiau Nemuno aukštupyje, o žemaičiai – žemupyje).<ref name="ЯМ94">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=94|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Aukštaičių tarmė dalijama į tris [[Patarmė|patarmes]]: [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų]] ir [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]]. Žemaičių tarmė taip pat skirstoma į tris patarmes: [[Vakarų žemaičių patarmė|vakarų]], [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės]] ir [[Pietų žemaičių patarmė|pietų]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pagal bendrinės kalbos [[Dvibalsis|dvibalsio]] ''uo'' atitikmenis žodyje ''dúona'' pietų žemaičiai vadinami ''dū́nininkais'', šiaurės žemaičiai – ''dóunininkais'', vakarų žemaičiai – ''dónininkais''.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=865}}</ref>

Aukštaičių ir žemaičių tarminiai skirtumai susiję su senu gentiniu susiskaidymu, žemaičių tarmė patyrusi [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] įtaką, be to, šiųdviejų tarmių skirtumams turėjo įtakos ilga [[Žemaitija|Žemaitijos]] nepriklausomybė nuo Lietuvos. Aukštaičių tarmė senoviškesnė, žemaičių tarmėje daugiau naujovių ir, beje, kai kuriomis ypatybėmis žemaičių tarmė priartėja prie [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=864—865}}</ref>

[[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] buvo vartojamos [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičiams]] kauniškiams artimos [[Šnekta|šnektos]].<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref> [[Lietuvių kalbos salos]]e yra arba buvo kalbama rytų ([[Apsas]], [[Gervėčiai]], [[Lazūnai]], [[Ciskodas]]), vakarų ([[Zietela]]) ir pietų ([[Punskas]], [[Seinai]], [[Suvalkai]], [[Varenavas]], [[Rodūnia]]) aukštaičių patarmėmis.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=80-81|isbn=5-420-00778-9}}</ref>

Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių kauniškių šnekta.<ref name="ЯМ95">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=95|isbn=5-87444-225-1}}</ref>

== Rašyba ==
{{pagr|Lietuvių abėcėlė}}
[[Vaizdas:The earliest known Lithuanian glosses (~1520–1530), words (tepridaužia, ubagystė).jpg|thumb|right|300px|Seniausi žinomi lietuviški įrašai – glosos Johannes Herolt knygoje „Liber Discipuli de eruditione Christifidelium“ („Mokinių knyga apie Kristaus sekėjų lavinimą“). Žodžiai – ''teprÿdav[ſ]ʒÿ'' 'tepridaužia'; ''vbagÿſte'' 'ubagystė'.<ref>[http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/853 Sigitas Narbutas, Zigmas Zinkevičius. Lietuviškos glosos 1501 m. mišiole]</ref>]]
[[Vaizdas:Lt std laviatura.gif|thumb|right|300px|Standartinės lietuviškos klaviatūros ženklų išdėstymas]]

Lietuvių kalbai užrašyti nuo [[XVI a.]] vartojama šiek tiek papildyta [[lotynų abėcėlė]]. Po [[1863 m. sukilimas|1863–1864 m. sukilimo]] [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia buvo įvedusi draudimą spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (taip pat ir latvių [[Katalikybė|katalikų]]) leidinius lotyniškomis raidėmis. Priešinantis šiam draudimui lietuviška spauda lotynų abėcėle [[Knygnešiai|knygnešių]] buvo gabenama iš užsienio ([[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]], [[JAV]] ir kt.). Spaudos draudimo laikotarpiu Rusijos imperijos valdžia, nepaisydama visuomenės pasipiktinimo, leido lietuviškus leidinius tik [[kirilica]]. Spaudos lotynų abėcėle draudimas galiojo iki [[1904]] m.<ref name="Дини369"/>

Dabartinė abėcėlė grįsta lotynų raidynu. Turimos 32 raidės, iš jų 23 paimtos tiesiogiai iš lotynų abėcėlės, likusios 9-ios papildytos [[Diakritiniai ženklai|diakritiniais ženklais]]. ''q'', ''w'', ''x'' į abėcėlę neįeina.<ref name="ЯМ95"/> Raidės ''f'', ''h'' (ir junginys ''ch'') vartojama svetimos kilmės žodžiuose. Dabartinis lietuvių kalbos raidynas yra ortografinės reformos rezultatas, šią reformą darbe „Lietuviškos kalbos gramatika“ [[1901]] m. kodifikavo ir lietuvišką rašybą nuo lenkiškosios atitolino [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]]. [[Čekų kalba|Čekų]] abėcėlės pavyzdžiu buvo pradėtos vartoti raidės ''v'' (vietoj ''w''), ''š'' (vietoj ''sz''), ''č'' (vietoj ''cz''), ''ž'' (vietoj ''ż''). ''u'' ilgoji imta žymėti kaip ''ū'', o ''i'' ilgoji – kaip ''y''.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=61—62}}</ref>

{|
|
{|class="wikitable" style="text-align:center;"
! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]])
|-
| 1
! [[A|A a]]
| ''a''
| [ ɑ ]
|-
| 2
! [[Ą|Ą ą]]
| ''a nosinė''
| [ ɑː ]
|-
| 3
! [[B|B b]]
| ''bė''
| [ b ]
|-
| 4
! [[C|C c]]
| ''cė''
| [ t͡s ]
|-
| 5
! [[Č|Č č]]
| ''čė''
| [ t͡ʃ ]
|-
| 6
! [[D|D d]]
| ''dė''
| [ d ]
|-
| 7
! [[E|E e]]
| ''e''
| [ ɛ ] [ æː ]
|-
| 8
! [[Ę|Ę ę]]
| ''e nosinė''
| [ æː ]
|-
| 9
! [[Ė|Ė ė]]
| ''ė''
| [ eː ]
|-
| 10
! [[F|F f]]
| ''ef''
| [ f ]
|-
| 11
! [[G|G g]]
| ''gė''
| [ g ]
|-
| 12
! [[H|H h]]
| ''ha''
| [ ɣ ]
|-
| 13
! [[I|I i]]
| ''i trumpoji''
| [ ɪ ]
|-
| 14
! [[Į|Į į]]
| ''i nosinė''
| [ iː ]
|-
| 15
! [[Y|Y y]]
| ''i ilgoji''
| [ iː ]
|-
| 16
! [[J|J j]]
| ''jot''
| [ j ]
|}
| ||
|valign=top|
{|class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;"
! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]])
|-
| 17
! [[K|K k]]
| ''ka''
| [ k ]
|-
| 18
! [[L|L l]]
| ''el''
| [ ɫ ]
|-
| 19
! [[M|M m]]
| ''em''
| [ m ]
|-
| 20
! [[N|N n]]
| ''en''
| [ n ]
|-
| 21
! [[O|O o]]
| ''o''
| [ ɔ ] [ oː ]
|-
| 22
! [[P|P p]]
| ''pė''
| [ p ]
|-
| 23
! [[R|R r]]
| ''er''
| [ r ]
|-
| 24
! [[S|S s]]
| ''es''
| [ s ]
|-
| 25
! [[Š|Š š]]
| ''eš''
| [ ʃ ]
|-
| 26
! [[T|T t]]
| ''tė''
| [ t ]
|-
| 27
! [[U|U u]]
| ''u''
| [ ʊ ]
|-
| 28
! [[Ų|Ų ų]]
| ''u nosinė''
| [ uː ]
|-
| 29
! [[Ū|Ū ū]]
| ''u ilgoji''
| [ uː ]
|-
| 30
! [[V|V v]]
| ''vė''
| [ ʋ ]
|-
| 31
! [[Z|Z z]]
| ''zė''
| [ z ]
|-
| 32
! [[Ž|Ž ž]]
| ''žė''
| [ ʒ ]
|}
|}

[[Priebalsis|Priebalsių]] palatalizacija (minkštinimas) prieš priešakinės eilės [[Balsis|balsius]] (pvz., ''e'', ''ė'', ''i'') niekaip papildomai nežymima, prieš užpakalinės eilės balsius (pvz., ''a'', ''o'', ''u'') [[palatalizacija]] žymima raide ''i'', pavyzdžiui, ''čià'' [t͡ʃʲɛ].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=23—24|isbn=0-89357-267-5}}</ref>

Raidžių dažnumas devyniuose didelės apimties bendrinės lietuvių kalbos rišliuose tekstuose:<ref name="stat">{{cite journal|first=P|last=Skirmantas|title=Raidžių dažnumas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos rišliuose tekstuose|journal=Kalbotyra|year=1997|issue=1|issn=1392-1517|volume=46|pages=81-96}}</ref>

{{Lietuvių kalbos raidžių dažnumas}}

== Istorija ==
[[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|kairėje|miniatiūra|350x350px|
{|
|}
'''Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}}
{{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}}
</table>]]
[[Vaizdas:Baltų gentys XII amžiuje.svg|thumb|250px|right|[[Baltai|Baltų genčių]] paplitimas [[XII a.]] pabaigoje – [[XIII a.]] pradžioje]]
[[Vaizdas:Lietuvių kalbos paplitimas XVI amžiuje.png|right|thumb|Lietuvių kalbos paplitimas [[XVI a.]]<ref>''[[Zigmas Zinkevičius]]''. Lietuvių tautos kilmė. — 2005 — p. 230</ref>]]
[[Vaizdas:Lithuanian language in European language map 1741.jpg|thumb|right|Lietuvių kalba Europos kalbų žemėlapyje ([[1741]] m.)<ref name="bumblauskas_sen_liet_ist">''[[Alfredas Bumblauskas]]''. Senosios Lietuvos istorija, 1009—1795. — Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. — ISBN 9986-830-89-3</ref>]]
[[Vaizdas:Oldest surviving writing in Lithuanian language.jpg|thumb|right|Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas, priskiriamas [[1503]]–[[1515]] metams. Ranka rašyta malda paskutiniame knygos „Tractatus sacerdotalis“ puslapyje, [[Strasbūras]]]]
[[Vaizdas:Mazvydo katekizmas.jpg|thumb|left|Antraštinis [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmo]], pirmosios lietuviškos knygos, puslapis, [[1547]] m.]]
[[Vaizdas:Edict of Muravyov in 1864.jpg|thumb|left|200px|[[Michailas Muravjovas|M. Muravjovo]] ediktas]]

Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]], lietuvių kalba kilusi iš [[baltų prokalbė]]s.

Anksčiau lietuvių kalba buvo šnekama žymiai didesnėje teritorijoje negu dabar. Dar [[XIV a.|XIV]]–[[XVI a.]] lietuvių kalbos plotas sudarė daugiau kaip 100&nbsp;000 km² (dabartinis [[Lietuva|Lietuvos]] plotas yra 65&nbsp;300 km²), o Abaliankos (Obolės) aukštupyje įsikūrę [[Obolcai]] ir [[Orša]] buvo tolimiausia [[Lietuvių kalbos salos|lietuvių kalbos sala]], nuo to meto lietuvių kalbos masyvo nutolusi daugiau kaip per 200 km.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija.Iki pirmųjų raštų. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1987|pages=61|isbn=-004}}</ref><ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija.Iki pirmųjų raštų. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1987|pages=59|isbn=-004}}</ref>

Lietuvių ir latvių kalbos ėmė skirtis apytiksliai [[I a.|I amžiuje]], o [[V a.|V]]–[[VII a.|VII]] amžiuose šiedvi kalbos galutinai atsiskyrė.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=195|isbn=5-94282-046-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n33 26]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Manoma, kad maždaug [[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.|XIV]] amžiuje susiformavo lietuvių kalbos pagrindinės [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] tarmės, kurios vėliau savo ruožtu skilo į patarmes ir šnektas.

Palyginti su baltų prokalbe, lietuvių kalbos [[fonetika]] ir [[fonologija]] pakito nežymiai.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first= W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=846}}</ref> Svarbiausios yra šios naujovės:<ref>{{cite book|last=Smoczyński |first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=845—847}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|location=Praha|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|year=2009|pages=164|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>
* Dėl [[Skolinys|skolinių]] ''z'' liovėsi buvęs [[Fonema|fonemos]] ''s'' [[alofonas|alofonu]] ir tapo savarankiška fonema;
* Baltų prokalbės junginiai ''*tj'' ir ''*dj'' apie [[XIV a.]] atitinkamai virto [[Afrikata|afrikatomis]] ''č'' ir ''dž'';
* Apytiksliai [[XVI a.]] ilgasis [[balsis]] ''ā'' virto ''ō'' (''brālis'' > ''brolis''; dalyje tarmių ''ā'' išliko);
* Junginiai balsis + nosinis priebalsis ''n'' prieš nesprogstamuosius priebalsius ir žodžio gale virto [[Nazalizacija|nosiniais balsiais]] (''k'''ą́'''sti'' greta ''k'''án'''da''). Po [[XVI a.|XVI]]–[[XVII a.]] nosinė tartis išnyko.<ref>{{cite web|title=Nosiniai balsiai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/nosiniai-balsiai/|author=R. Kliukienė, redaktorė T. Paulauskytė|date=2009-12-02, red. 2018-08-27|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-05-27}}</ref> Prieš abilūpius priebalsius ''p'', ''b'' nosinis priebalsis ''n'' virto ''m'' (''ta'''m̃'''pa'' greta ''a'''ñ'''ka'').
* Tam tikrais atvejais ilgieji balsiai žodžio gale sutrumpėjo (''*tā́'' > ''tà''; žr. „[[Leskyno dėsnis]]“).

[[Bendrinė kalba|Bendrinės]] lietuvių kalbos istorija skirstoma į šiuos laikotarpius:<ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. — Vilnius: Mokslas, 1979</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVIIa. — Vilnius: Mintis, 1967</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių rašomosios kalbos istorija. — Vilnius: „Mokslo ir enciklopedijų leidykla“, 1995</ref><ref>{{cite book|last=БулыгинаТ. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=367|isbn=5-94282-046-5}}</ref>
* I. Senasis laikotarpis (XVI–[[XVIII a.]]):
# XVI–[[XVII a.]] Žengiami pirmieji bendrinės kalbos kūrimo žingsniai;
# [[XVIII a.]] Atsiranda [[Lietuvių raštų kalba|raštų]] ir šnekamosios kalbos atotrūkis.
* II. Naujasis laikotarpis:
# Nuo [[XIX a.]] pirmosios pusės iki [[1883]] m. (laikraščio „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ sukūrimo). Palaipsniui pereinama prie bendrinės kalbos grindimo vakarų [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] pietinėmis (kauniškių) šnektomis;
# Nuo XIX a. antrosios pusės iki [[XX a.]] pradžios ([[1883]]–[[1919]] m.) Galutinai pereinama prie vakarų aukštaičių pietinių šnektų. Įtvirtinamos bendrinės kalbos normos;
# [[Lietuvos istorija (1918–1940)|Lietuvos Respublikos]] laikotarpis ([[1919]]–[[1940]] m.) Kodifikuojamos bendrinės kalbos normos, išsiplečia bendrinės lietuvių kalbos vartojimo sfera;
# [[Lietuvos TSR|Sovietmetis]] ([[1940]]–[[1990]] m.) Bendrinė kalba įsiskverbia į daugumą komunikavimo sferų;
# [[Lietuva#Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. ir dabartinė Lietuva|Atkurtos nepriklausomybės laikotarpis]] (nuo [[1991]] m. iki šių dienų). Tolesnis bendrinės kalbos plitimas į visas komunikavimo sritis.

Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas priskiriamas [[1503]] metams, tai yra [[Malda|maldos]] („[[Tėve mūsų]]“, „[[Sveika, Marija]]“, „[[Apaštalų tikėjimo išpažinimas|Tikiu Dievą Tėvą]]“), jos įrašytos ranka paskutiniame [[Strasbūras|Strasbūre]] išleistos knygos „''Tractatus sacerdotalis''“ puslapyje. Tekstas pasižymi [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių šnektos ypatybėmis ir tikriausiai yra nurašytas nuo senesnio originalo.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija III. Senųjų raštų kalba|publisher=Mokslas|location=Vilnius|year=1988|pages=238-239|isbn=5-420-00102-0}}</ref>

[[Vaizdas:Lithuanian language. Lithuanian language mentioned among other languages of participants of Council of Constance, 1483.png|thumb|Lietuvių kalba paminėta tarp visų į [[Konstancas|Konstancą]] atvykusių atstovų kalbų (''Ulrich von Richental'' „Chronik des Konstanzer Konzils“, 1483 m.)]]

Knygų leidyba pradėta [[1547]] m. išspausdinus [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmą]],<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai Nuskaitytas 1547 m. leidimo M. Mažvydo katekizmas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170222205154/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai |date=2017-02-22 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> parašytą [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]], į kurią įpinta [[vakarų aukštaičių patarmė]]s ypatybių.<ref name="Z. Zinkevičius 1988">Z. Zinkevičius, Lietuvių kalbos istorija III, Senųjų raštų kalba, 1988.</ref><ref name="bre"/> Šis katekizmas išleistas [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] (dabartiniame Kaliningrade). Į knygą įtrauktas pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis – elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, jame autorius 4 puslapiuose pateikia [[Abėcėlė|abėcėlę]] ir keletą paties sukurtų gramatikos terminų.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/121 121]}}</ref> Pirmoji [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje išleista knyga – tai [[Mikalojus Daukša|Mikalojaus Daukšos]] „Katekizmas“, išspausdintas [[1595]] m. [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai Nuskaitytas Mikalojaus Daukšos 1595 m. leidimo katekizmas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170302025851/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai |date=2017-03-02 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> M. Daukšos [[katekizmas]] parašytas vadinamuoju vidurio raštų kalbos variantu, kuris grįstas vakarų aukštaičių patarmės [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis. M. Daukšos katekizmas svarbus ir dėl to, kad tai – pirmasis [[Kirtis|kirčiuotasis]] lietuviškas tekstas.<ref name="bre"/>

[[1620]] m. pasirodė ir pirmasis lietuvių kalbos [[žodynas]], paremtas rytų raštų kalbos variantu (sostinės tarme),<ref name="Z. Zinkevičius 1988"/> jis buvo išleistas penkis kartus – tai [[Konstantinas Sirvydas|Konstantino Sirvydo]] „''Dictionarium trium linguarum''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai Nuskaitytas 1642 m. leidimo K. Sirvydo žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183318/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> [[1653]] m. išleistas gramatikos vadovėlis – [[Danielius Kleinas|Danieliaus Kleino]] „''Grammatica Litvanica''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai Nuskaitytas 1653 m. leidimo D. Kleino gramatikos vadovėlis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183323/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref>

Laikantis [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] koncepcijos, [[XVII a.]] turėti [[Lietuvių raštų kalba|trys bendrinės lietuvių kalbos variantai]]: vakarų (rėmėsi vakarų aukštaičių pietinėmis šnektomis), vidurio (buvo grindžiama vakarų aukštaičių [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis) ir rytų (rėmėsi Vilniaus miesto kalba, kurios pagrindas – rytų aukštaičių vilniškių šnekta).<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=323—324|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Pirmasis variantas buvo vartojamas [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]], antrasis ir trečiasis – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Mažosios Lietuvos, arba vakarų, lietuvių kalbos variantu rašė [[Jonas Bretkūnas]] ir [[Kristijonas Donelaitis]]. Vidurio variantu rašė [[Mikalojus Daukša|M. Daukša]] ir [[Merkelis Petkevičius|M. Petkevičius]], o rytų – [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]] ir [[Jonas Jaknavičius|J. Jaknavičius]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref>

[[XVIII a.]] lietuvių kalbos rytų raštų variantas išnyko dėl [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] įtakos Vilniuje, tame pačiame amžiuje ėmė nykti vidurio variantas,<ref>''[https://lt.wikisource.org/wiki/Kadu_Vilniuj_l%C4%97tuvinyk%C5%B3_kalbas_%C5%BE%C5%ABta%3F Algirdas Vilčinskas. Kadu Vilniuj lėtuvinykų kalbas žūta?], Nuoroda tikrinta 2022-06-29''</ref> ir tik Mažojoje Lietuvoje lietuvių kalba plėtojosi toliau. Prie raštų variantų nunykimo prisidėjo ir tai, kad [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|buvo okupuota Abiejų Tautų Respublika]].<ref name="bre"/> Grožinės literatūros lietuvių kalba atsiradimas siejamas su [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] vardu, šis rašytojas gyveno Mažojoje Lietuvoje.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=364|isbn=5-94282-046-5}}</ref>

Didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos ir tautinės savimonės susidarymui turėjo [[August Schleicher|A. Šleicherio]] veikalas „Lietuvių kalbos vadovas“ ({{de|„Handbuch der litauische Sprache“}}, [[1856]]–[[1857]] m.), jame atskleidžiamas didelis lietuvių kalbos konservatyvumas ir jos formų panašumas į prestižinių kalbų formas, pavyzdžiui, į [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] ir [[Sanskritas|sanskrito]].<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=57}}</ref> Vėliau [[Džavaharlalis Nehru|Dž. Nehru]] rašė, kad lietuvių kalba sanskritui artimesnė už kitas [[Europa|Europos]] kalbas.<ref>{{cite book|last=Неру|first=Д.|title=Открытие Индии (The Discovery of India)|editor=Перевод с английского; переводчики: В. В. Исакович, Д. Э. Кунина, И. С. Кливанская, В. Н. Павлов; редактор перевода В. Н. Мачавариани|location=М.|publisher=Издательство иностранной литературы|pages=175|year=1955}}</ref> Buvo pastebėti tikslūs lietuvių kalbos ir sanskrito žodžių atitikmenys, pavyzdžiui, ''sūnùs'', ''naktìs'', ''pãdas''.<ref name="Sov">{{cite book|title=Tarybų Lietuva|editor=B. Abraitienė, T. Adomonis, A. Aleksiūnas ir kt. Vyr. red. J. Zinkus|chapter=Lietuvių kalba|pages=206—212|year=1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas}}</ref>

[[1795]] m., po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]], kai [[Lietuva]] buvo įtraukta į [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]], Lietuvoje buvo pradėtas [[Rusifikacija|rusinimas]].<ref name="bre"/> Prie lietuvių kalbos plėtotės tuo metu prisidėjo žemaičių tarme rašiusieji [[Simonas Daukantas]] ir [[Motiejus Valančius]].<ref name="bre"/> [[1864]] m., po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]], [[Michailas Muravjovas|M. Muravjovas]], [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] generalgubernatorius, įvedė [[Spaudos draudimas|spaudos lotynų abėcėle draudimą]] ir siekė įdiegti „[[Graždanka|graždanką]]“ – [[Lietuvių abėcėlė|lietuvių abėcėlę]] [[Kirilica|kirilicos]] raidėmis, kurią sudarė [[Ivanas Kornilovas|I. Kornilovas]]. Knygos lotyniškomis raidėmis ir toliau buvo spausdinamos užsienyje, [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] ir [[JAV]]. Nepaisydami griežtų bausmių, leidinius gabendavo [[knygnešiai]]. [[1904]] m. spaudos draudimas buvo panaikintas.<ref name="Дини369">{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=369|isbn=5-94282-046-5}}</ref>

[[XX a.]] buvo aktyviai susitelkta į vieningos, vakarų aukštaičių kauniškių [[šnekta]] grįstos, lietuvių [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos normos sudarymą. Unifikuojant svarbų vaidmenį atliko laikraščiai „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ ir „[[Varpas (laikraštis)|Varpas]]“, taip pat ir [[Kalbotyra|kalbininkai]], pavyzdžiui, [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būga]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=376|isbn=5-94282-046-5}}</ref>

Sustiprėjus kalbos [[Purizmas (kalbotyra)|purizmui]] J. Jablonskis aktyviai kūrė [[Naujadaras|naujadarus]], skirtus lietuvių kalbos [[Leksika|žodynui]] papildyti arba [[Skolinys|skoliniams]] pakeisti: ''añtžmogis'' (iš ''añt'' ir ''žmogùs'', sudaryta sekant {{de|Übermensch}}), ''turinỹs'' (iš ''turė́ti''), ''degtùkas'' (iš ''dègti''), ''mokyklà'' (iš ''mókyti''), ''lai̇̃krodis'' (iš ''laĩkas'' ir ''ródyti'', išstūmė skolinį iš [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] ''dziẽgorius''). Daug žodžių buvo paimta iš senųjų raštų bei tarmių, pavyzdžiui, ''vir̃šininkas'' (tarmėse reiškė 'vyresnysis piemuo', sudaryta iš ''viršùs'', išstūmė skolinį iš [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''načálnikas''), ''mirtìs'' (išstūmė [[Slavizmas|slavizmą]] ''smer̃tis''), ''váistas'' (išstūmė slavizmą ''liẽkarstvos''). Ne visi naujadarai prigijo, pavyzdžiui, ''dirbtùvas'' 'mašina' (iš ''dìrbti''), ''kráutuvė ''<nowiki/>'[[muziejus]]' (iš ''kráuti''), ''tõlkalbis'' 'telefonas' (iš ''tolì'' ir ''kalbė́ti'') nesugebėjo išstumti [[Tarptautinis žodis|tarptautinių žodžių]] ir kalboje neišliko.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=59—60}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=378|isbn=5-94282-046-5}}</ref>

Po to, kai [[Sovietų Sąjunga]] okupavo Lietuvą, išaugo rusų kalbos įtaka lietuvių kalbai. Vis daugiau lietuvių tapo dvikalbiais, mokančiais taip pat ir rusiškai. Rusų kalbą daugiau mokėjo vyrų negu moterų, o tai susiję su privalomąja karine tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Rusų kalba dažniau vartota miestuose ir tuose rajonuose, į kuriuos po [[Antrasis pasaulinis karas|karo]] daugiau privažiavo [[Rusakalbiai|rusakalbių]]. Rusų kalba ėmė stumti lietuvių kalbą administravimo srityje, gamyklinėse instrukcijose, rusų kalba plačiai vartota [[Žiniasklaida|žiniasklaidoje]] ir švietime. Dėl viso to iš rusų kalbos ėmė plūsti skoliniai ir [[Vertinys|vertiniai]]. Vis dėlto tuo pačiu metu plėtojosi tautinė lietuvių kultūra ir įvairėjo lietuvių kalbos vartojimo sferos.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=386—388|isbn=5-94282-046-5}}</ref>

Po Sovietų Sąjungos žlugimo lietuvių kalba Lietuvoje paskelbta [[Valstybinė kalba|valstybine]], o rusų kalbos vartojimas susiaurėjo; išaugo lietuviškai mokančių tautinių [[Mažuma|mažumų]] atstovų procentas; suaktyvėjo lietuvių kalbos kontrole besirūpinančių valstybinių tarnybų veikla.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=398—399|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Į kalbą (ypač didmiesčiuose) ėmė smarkiai skverbtis [[anglicizmas|anglybės]].

== Fonetika ir fonologija ==

=== Balsiai ===
Lietuvių kalbos [[Balsis|balsiai]]:<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=26—27|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref name="ЯМ97">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=97|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa. Lietuvių kalbos garsų ypatybės|url=https://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/|publisher=[[VDU]]|accessdate=2024-08-04}}</ref>

{| cellspacing=0
|'''Trumpieji balsiai'''
| ||
|'''Ilgieji balsiai'''
|-
|
{| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"
!style="width:100px"  rowspan="2" | Pakilimas
! colspan="3" | Eilė
|-
!style="width:100px" |[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinė]]
!style="width:100px" |[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinė]]
|-
|'''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinis]]'''
|ɪ
|ʊ
|-
|'''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinis]]'''
|(e)
|(ɔ)
|-
|'''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinis]]'''
|ɛ
|ɐ
|}
| ||
|
{| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"
!style="width:100px"  rowspan="2" | Pakilimas
! colspan="3" | Eilė
|-
!style="width:100px" |Priešakinė
!style="width:100px" |'''Užpakalinė'''
|-
|'''Aukštutinis'''
|iː
|uː
|-
|'''Vidurinis'''
|eː
|oː
|-
|'''Žemutinis'''
|æː
|ɑː
|}
|}

Trumpasis ''ɔ'' pasitaiko tik [[Skolinys|skoliniuose]]. Be to, kai kurie kalbos vartotojai skoliniuose trumpąjį ''ɛ'' (atvirą) taria kaip ''e'' (uždarą).<ref name="ЯМ97"/><ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=27|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Negaliniuose skiemenyse ''ɛ'' ir ''a, t''ariant tvirtagale [[Priegaidė|priegaide]] ([[Cirkumfleksas|cirkumfleksu]]), dažniausiai pailgėja, nors taip nutinka ne visose [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinėse]] padėtyse.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=28—29|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=102|isbn=5-87444-225-1}}</ref>

Ilgasis balsis [æː] prieš priešakinės eilės balsius ir minkštuosius priebalsius susiaurėja ir tampa [ɛː]<ref> Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 23</ref>: plg. ''mẽnas'' [ˈmʲæːn̪ɐs̪] ir ''mẽnė'' [ˈmʲɛːn̪ʲeː], t. p. ''kiáunė'' [ˈkʲæ̂ˑʊ̯n̪ʲeː] ir ''véidas'' [ˈvʲɛ̂ˑɪ̯d̪ɐs̪].

Lietuvių kalboje yra šeši savieji [[Dvigarsis|dvibalsiai]] (''ei'', ''ai'', ''ui'', ''au'', ''ie'', ''uo'') ir trys, pasitaikantys skoliniuose (''oi'', ''ou'', ''eu''). Be to, balsių ''e'', ''a'', ''u'', ''i'' ir [[Sklandieji priebalsiai|sonantų]] ''r'', ''l'', ''n'', ''m'' junginiai sudaro šešiolika mišriųjų [[Dvigarsis|dvigarsių]].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=30—31|isbn=0-89357-267-5}}</ref>

=== Priebalsiai ===
Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsiai]] (įskaitant ir pasitaikančius tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Visi priebalsiai, išskyrus /j/, turi minkštąsias poras.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=21|isbn=0-89357-267-5}}</ref>
 
Lietuvių kalbos priebalsių sistema (skliausteliuose nurodyti padėtiniai [[Fonema|fonemų]] variantai ([[Alofonas|alofonai]]) arba tik skoliniuose randamos fonemos; poromis pateikiami duslieji (p pʲ) ir skardieji (b bʲ) priebalsiai):<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=98|isbn=5-87444-225-1}}</ref>

{| class="wikitable" style="text-align: center"
|- style="vertical-align: center; height: 3em"
| style="font-size: 90%;" | Tarimo būdas ↓
! style="width: 4em;" | [[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]]
! style="width: 4em;" | [[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]]
! style="width: 4em;" | [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]]
! style="width: 4em;" | [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]]
! style="width: 4em;" | [[Palatalizacija|Palataliniai]]
! style="width: 4em;" | [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]]
|-
|-
! style="text-align:left" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]]
| class="nounderlines" | p pʲ<br />b bʲ
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | t (tʲ)<br />d (dʲ)
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | k kʲ<br />g gʲ
|-
|-
! style="text-align:left" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]]
| class="nounderlines" | m mʲ
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | n nʲ
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
|-
|-
! style="text-align:left" | [[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]]
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | r rʲ
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
|-
|-
! style="text-align:left" | [[Afrikata|Afrikatos]]
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | t͡s (t͡sʲ)<br />d͡z (d͡zʲ)
| class="nounderlines" | (ʧ) ʧʲ<br />(dʒ) dʒʲ
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
|-
|-
! style="text-align:left" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]]
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | (f) (fʲ)
| class="nounderlines" | s sʲ<br /> z zʲ
| class="nounderlines" | ʃ ʃʲ<br /> ʒ ʒʲ
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | (x) (xʲ)<br />(ɣ) (ɣʲ)
|-
|-
! style="text-align:left" | [[Pusbalsiai]]
| class="nounderlines" | v vʲ
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | j
| class="nounderlines" |
|-
|-
! style="text-align:left" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]]
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" | ɫ
| class="nounderlines" | lʲ
| class="nounderlines" |
| class="nounderlines" |
|}

Prieš priebalsius ''k'' ir ''g'' tariamas padėtinis /n/ variantas – gomurio užpakalinis priebalsis /ŋ/.<ref name="ЯМ100"/>

=== Prozodija ===
''Pagrindiniai straipsniai – [[Lietuvių kalbos kirčiavimas]] ir [[Kirčiuotė]].''

Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas ir [[Priegaidė|muzikinis]]. Rašte kirtis ir priegaidė paprastai nenurodomi, išskyrus mokomąją, mokslinę literatūrą ir [[Žodynas|žodynus]]. Esama dviejų [[Priegaidė|priegaidžių]], [[Akūtas|akūto]] (''tvirtaprãdė príegaidė'') ir [[Cirkumfleksas|cirkumflekso]] (''tvirtagãlė príegaidė''), priegaidės skiriamos ilguosiuose skiemenyse, kuriuos sudaro grynieji dvibalsiai bei mišrieji dvigarsiai ir ilgieji balsiai. Nėra vieningos nuomonės, ar trumpieji skiemenys turi priegaidę, tačiau dažniausiai teigiama, kad trumpieji skiemenys tariami be priegaidės ir jie žymimi [[Gravis|graviu]] – kairiniu kirčio ženklu (`). Trumpuosius skiemenis sudaro trumpieji balsiai ''a'', ''e'', ''i'', ''u'' ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]] trumpasis ''o'', pavyzdžiui: ''kàs, nèš, ki̇̀s, bùs, metòdas''. Akūtui būdingas aukštesnis tonas pirmajame [[Skiemuo|skiemens]] dėmenyje (krentanti intonacija), o cirkumfleksui – antrajame (kylanti intonacija). Akūtas žymimas dešininiu kirčio ženklu (´), cirkumfleksas – riestiniu (͂), tačiau grynuosiuose dvibalsiuose ir mišriuosiuose dvigarsiuose cirkumflekso ženklas ͂ rašomas virš antrosios junginio raidės.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=46—48}}<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=33|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=98—99|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n68 61]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|location=Berlin-New York|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|pages=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n9 102]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> Tvirtapradė priegaidė [[Dvibalsis|dvigarsiuose]], kurių pirmasis dėmuo yra trumpieji balsiai ''i'', ''u'', ''e'', ''o'' bei [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] ''ui'', ''eu'', ''oi'', ''ou'', užrašoma [[Gravis|graviu]], kairiniu kirčio ženklu.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=848}}</ref> Be to, kai kurie žodžiai, be pagrindinio kirčio, turi žodynuose paprastai nežymimą papildomą kirtį arba net du papildomus kirčius, pavyzdžiui, žodyje ''peñkiasdešimt'' silpnesniu kirčiu pasižymi antrasis balsis ''e''.<ref>{{cite book|last=Vaitkevičiūtė|first=V.|title=Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas|chapter=Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai|location=Kaunas|publisher=Šviesa|year=2004|pages=21—24|isbn=5-430-03796-6}}</ref> Lietuvių priegaidžių tarimas yra priešingas [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] priegaidžių tarimui, šiųdviejų kalbų priegaidžių tarimas senoviškesnis (žr. „[[Endzelyno dėsnis]]“). Anot [[Kazimieras Būga|K. Būgos]], lietuvių kalbos priegaidės buvo pertvarkytos po [[XII a.]]<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1980|pages=[https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/page/44 44]|isbn=}}</ref> Lietuvių kalboje išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s, galioja [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. Be jo, lietuvių kalboje veikia [[Leskyno dėsnis|Leskyno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]].

== Morfologija ==
Tradiciškai lietuvių kalboje išskiriama vienuolika [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]: [[daiktavardis]], [[būdvardis]], [[skaitvardis]], [[įvardis]], [[prieveiksmis]], [[veiksmažodis]], [[prielinksnis]], [[jungtukas]], [[dalelytė]], [[jaustukas]] ir [[ištiktukas]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=72}}

=== Daiktavardis ===

Linksniuojamosios kalbos dalys turi septynis [[Linksnis|linksnius]], į kuriuos tradiciškai įtraukiamas ir šauksmininkas, nors jis nenurodo ryšių su [[Sakinio dalis|sakinio dalimis]]:<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=109|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk O.|first=|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>
* [[vardininkas]]
* [[kilmininkas]]
* [[naudininkas]]
* [[galininkas]]
* [[įnagininkas]]
* [[vietininkas]]
* [[šauksmininkas]]
[[Vaizdas:Litwa 2lt.jpg|thumb|[[1925]] m. dviejų litų moneta, kurioje daiktavardis ''lìtas'' vartojamas ne su [[Daugiskaita|daugiskaitos]] (''du litai''), o su [[Dviskaita|dviskaitos]] (''du litu'') vardininku.]]
Be to, [[lietuvių kalbos salos]]e, [[Baltarusija|Baltarusijoje]], yra išlikę dar keletas linksnių – [[aliatyvas]] ir [[adesyvas]], o rytų ir pietų Lietuvoje gana gyvai tebevartojamas [[iliatyvas]].<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19—20|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Iliatyvas neretai pavartojamas laisvuosiuose stiliuose, grožinėje literatūroje, jis ypač patogus siekiant išvengti dviejų galininkinių konstrukcijų: ''susìruošėme važiúoti į̃ miẽstą, į̃ pãrodą – susìruošėme važiúoti miẽstan į̃ pãrodą''; ''rytój vỹksime į̃ kálnus, į̃ trobẽlę – rytój vỹksime kalnúosna į̃ trobẽlę''. [[Bendrinė kalba|Bendrinėje kalboje]] paprastai vartojama tik keletas aliatyvo (''velnióp, šunióp, galóp, rudenióp, vakaróp, myrióp'') ir adesyvo (''namiẽ, arti̇̀, toli̇̀, netoli̇̀, ankstì'') kilmės [[Prieveiksmis|prieveiksmių]]. Iliatyvas bendrinėje kalboje vartojamas sustabarėjusiuose posakiuose ir prieveiksmiuose (''patráukti baudžiamõjon atsakomýbėn'', ''iškélti aikštė̃n'', ''įrašýti są́skaiton'', ''viduñ, laukañ, i̇̀šorėn''). Grožinėje literatūroje, [[Tautosaka|tautosakoje]] ir [[tarmė]]se randama daiktavardžių [[Dviskaita|dviskaitos]] formų.

Lietuvių kalboje išskiriamos penkios linksniuotės, kiekviena iš jų daloma į [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Iš viso yra 12 linksniavimo paradigmų.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=81|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>

Pirmajai linksniuotei priklauso vyriškosios [[Gramatinė giminė|giminės]] daiktavardžiai, besibaigią [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''-as'' (I paradigma), ''-ias'' arba ''-j-as'' (II paradigma), ''-is'' arba ''-ys'' (III paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=92}}

I linksniuotė, pavyzdžiu imant žodžių ''výras'', ''vė́jas'' ir ''brólis'' linksniavimą:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=92—94}}
{| class="wikitable"
|-
!
! colspan="2" | I paradigma
! colspan="2" | II paradigma
! colspan="2" | III paradigma
|-
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''výras''
| ''výrai''
| ''vė́jas''
| ''vė́jai''
| ''brólis''
| ''bróliai''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''výro''
| ''výrų''
| ''vė́jo''
| ''vė́jų''
| ''brólio''
| ''brólių''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''výrui''
| ''výrams''
| ''vė́jui''
| ''vė́jams''
| ''bróliui''
| ''bróliams''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''výrą''
| ''výrus''
| ''vė́ją''
| ''vė́jus''
| ''brólį''
| ''brólius''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''výru''
| ''výrais''
| ''vė́ju''
| ''vė́jais''
| ''bróliu''
| ''bróliais''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''výre''
| ''výruose''
| ''vė́jyje /'' ''vė́juje''
| ''vė́juose''
| ''brólyje''
| ''bróliuose''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''výre''
| ''výrai''
| ''vė́jau''
| ''vė́jai''
| ''bróli''
| ''bróliai''
|}

Antrajai linksniuotei priklauso moteriškosios giminės daiktavardžiai (taip pat keletas vyriškosios ir bendrosios giminių daiktavardžių), ši linksniuotė baigiasi galūnėmis ''-a'' (VI paradigma), ''-ia'', ''-j-a'' arba ''-i'' (VII paradigma), ''-ė'' (VIII paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=95—96}}

II linksniuotės daiktavardžių ''rankà'', ''vyšnià'' ir ''bìtė'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=96—97}}
{| class="wikitable"
|-
!
! colspan="2" | VI paradigma
! colspan="2" | VII paradigma
! colspan="2" | VIII paradigma
|-
!
! [[vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
|''rankà''
|''rañkos''
|''vyšnià''
|''vỹšnios''
|''bi̇̀tė''
|''bi̇̀tės''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
|''rañkos''
|''rañkų''
|''vỹšnios''
|''vỹšnių''
|''bi̇̀tės''
|''bi̇̀čių''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
|''rañkai''
|''rañkoms''
|''vỹšniai''
|''vỹšnioms''
|''bi̇̀tei''
|''bi̇̀tėms''
|-
! [[Galininkas|G.]]
|''rañką''
|''rankàs''
|''vỹšnią''
|''vyšniàs''
|''bi̇̀tę''
|''bitès''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
|''rankà''
|''rañkomis''
|''vyšnià''
|''vỹšniomis''
|''bi̇̀tè''
|''bi̇̀tėmis''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
|''rañkoje''
|''rañkose''
|''vỹšnioje''
|''vỹšniose''
|''bi̇̀tėje''
|''bi̇̀tėse''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
|''rañka''
|''rañkos''
|''vỹšnia''
|''vỹšnios''
|''bi̇̀te''
|''bi̇̀tės''
|}

Trečiajai linksniuotei priklauso moteriškosios (IX paradigma) ir vyriškosios (X paradigma) giminių daiktavardžiai, besibaigią galūne ''-is''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=97—98}}

III linksniuotės žodžių ''širdìs'' ir ''dantìs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=98}}
{| class="wikitable"
|-
!
! colspan="2" | IX paradigma
! colspan="2" | X paradigma
|-
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
|''širdi̇̀s''
|''ši̇̀rdys''
|''danti̇̀s''
|''dañtys''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
|''širdiẽs''
|''širdžių̃''
|''dantiẽs''
|''dantų̃''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
|''ši̇̀rdžiai''
|''širdi̇̀ms''
|''dañčiui''
|''danti̇̀ms''
|-
! [[Galininkas|G.]]
|''ši̇̀rdį''
|''ši̇̀rdis''
|''dañtį''
|''danti̇̀s''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
|''širdimi̇̀''
|''širdimi̇̀s''
|''dantimi̇̀''
|''dantimi̇̀s''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
|''širdyjè''
|''širdysè''
|''dantyjè''
|''dantysè''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
|''širdiẽ''
|''ši̇̀rdys''
|''dantiẽ''
|''dañtys''
|}

Ketvirtajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią galūnėmis ''-us'' (IV paradigma), ''-ius'' arba ''-j-us'' (V paradigma). Anksčiau šiai linksniuotei priklausė ir moteriškosios giminės daugiskaitinis daiktavardis ''pẽlūs'' 'pelai'.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=94}}

IV linksniuotė žodžių ''tur̃gus'' ir ''sõdžius'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=94—95}}
{| class="wikitable"
|-
!
! colspan="2" | IV paradigma
! colspan="2" | V paradigma
|-
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''tur̃gus''
| ''tur̃gūs''
| ''sõdžius''
| ''sõdžiai''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''tur̃gaus''
| ''tur̃gų''
| ''sõdžiaus''
| ''sõdžių''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''tur̃gui''
| ''tur̃gums''
| ''sõdžiui''
| ''sõdžiams''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''tur̃gų''
| ''turgùs''
| ''sõdžių''
| ''sodžiùs''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''tur̃gumi''
| ''tur̃gumis''
| ''sõdžiumi''
| ''sõdžiais''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''tur̃guje''
| ''tur̃guose''
| ''sõdžiuje''
| ''sõdžiuose''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''tur̃gau''
| ''tur̃gūs''
| ''sõdžiau''
| ''sõdžiai''
|}

Penktajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai (XI paradigma), turintys galūnę ''-uo'', ir moteriškosios giminės daiktavardžiai (XII paradigma), besibaigią galūnėmis ''-uo'' ir ''-ė'' (''sesuõ, -er̃s''; ''duktė̃, -er̃s''; ''jéntė, -ers'' '(vyro) brolio žmona').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=98}}

V linksniuotės žodžių ''šuõ'' ir ''sesuõ'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=99}}

{| class="wikitable"
|-
!
! colspan="2" | XI paradigma
! colspan="2" | XII paradigma
|-
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''šuõ''
| ''šùnys''
| ''sesuõ''
| ''sẽserys''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''šuñs''
| ''šunų̃''
| ''seser̃s''
| ''seserų̃''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''šùniui''
| ''šuni̇̀ms''
| ''sẽseriai''
| ''seseri̇̀ms''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''šùnį''
| ''šuni̇̀s''
| ''sẽserį''
|  ''sẽseris''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''šuniù / šunimi̇̀''
| ''šunimi̇̀s''
| ''sẽseria / seserimi̇̀''
| ''seserimi̇̀s''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''šunyjè''
| ''šunysè''
| ''seseryjè''
| ''seserysè''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''šuniẽ''
| ''šùnys''
| ''seseriẽ''
| ''sẽserys''
|}

Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas, paslankus, linksniuojant gali keisti vietą. Išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s. Priklausymas kuriai nors iš kirčiuočių nustatomas pagal daugiskaitos [[Naudininkas|naudininką]] ir [[Galininkas|galininką]]. Pirmojoje kirčiuotėje šiuodu linksniai [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėse]] nekirčiuojami, antrojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje nekirčiuotas, o galininkas – kirčiuotas, trečiojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje kirčiuotas, o galininkas – ne, ketvirtojoje kirčiuotėje abu šie linksniai kirčiuoti galūnėse.<ref name="ЯМ100">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=100|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pažymėtina, kad šias kirčiuotes lietuvių kalboje turi ne tik daiktavardžiai, bet ir visos kitos linksniuojamosios formos: [[Būdvardis|būdvardžiai]], [[Įvardis|įvardžiai]], [[Skaitvardis|skaitvardžiai]], taip pat ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]].

Istoriškai II ir IV kirčiuotės kilo atitinkamai iš I ir III kirčiuočių, nes pradėjo galioti [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. I kirčiuotė tęsia [[indoeuropiečių prokalbė]]s baritoninę kirčiuotę (kirtis visada [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]), o III kirčiuotė – indoeuropiečių prokalbės oksitoninę (kirtis kilnojamas iš galūnės į [[Kamienas (kalbotyra)|kamieną]]).<ref name="ЯМ100"/><ref>{{cite book|last=Beekes|first=R. S. P.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|location=Amsterdam — Philadelphia|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n182 158]|isbn=}}</ref><ref name="Mathiassen 42-43"/>

I linksniuotės daiktavardžių ''výras'', ''rãtas'', ''lángas'', ''nãmas'' kirčiavimas:<ref name="Mathiassen 42-43">{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=42—43|isbn=0-89357-267-5}}</ref>

{| class="wikitable"
|-
!
! colspan="2" | I kirčiuotė
! colspan="2" | II kirčiuotė
! colspan="2" | III kirčiuotė
! colspan="2" | IV kirčiuotė
|-
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''výras''
| ''výrai''
| ''rãtas''
| ''rãtai''
| ''lángas''
| ''langai̇̃''
| ''nãmas''
| ''namai̇̃''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''výro''
| ''výrų''
| ''rãto''
| ''rãtų''
| ''lángo''
| ''langų̃''
| ''nãmo''
| ''namų̃''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''výrui''
| ''výrams''
| ''rãtui''
| ''rãtams''
| ''lángui''
| ''langáms''
| ''nãmui''
| ''namáms''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''výrą''
| ''výrus''
| ''rãtą''
| ''ratùs''
| ''lángą''
| ''lángus''
| ''nãmą''
| ''namùs''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''výru''
| ''výrais''
| ''ratù''
| ''rãtais''
| ''lángu''
| ''langai̇̃s''
| ''namù''
| ''namai̇̃s''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''výre''
| ''výruose''
| ''ratè''
| ''rãtuose''
| ''langè''
| ''languosè''
| ''namè''
| ''namuosè''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''výre''
| ''výrai''
| ''rãte''
| ''rãtai''
| ''lánge''
| ''langai̇̃''
| ''nãme''
| ''namai̇̃''
|}

=== Būdvardis ===
[[Vaizdas:Lietuviu k formos.png|250px|right]]
Lietuvių kalboje [[Būdvardis|būdvardžiai]] eina prieš [[Daiktavardis|daiktavardžius]] ir su jais derinami [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=114}} Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se vartojama būdvardžių [[dviskaita]].

Esama įvairių būdvardžių skirstymo sistemų. Pasak vienos iš jų, pagal vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] galūnes būdvardžiai skirstomi į tris linksniuotes: vyr. g. ''-as'', mot. g. ''-a'' (I linksniuotė); vyr. g. ''-us'', mot. g. ''-i'' (II linksniuotė); vyr. g. ''-is'', mot. g. ''-ė'' (III linksniuotė). Laikantis kito skirstymo, vyriškosios giminės būdvardžiai dalijami į dvi linksniuotes, kurios savo ruožtu grupuojamos į penkias [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Pirmajai paradigmai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] vardininke besibaigią galūne ''-as'' būdvardžiai, antrajai – galūne -''ias'', trečiajai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-i'' [[Daugiskaita|daugiskaitos]] vardininke, ketvirtajai paradigmai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-iai'' daugiskaitos vardininke. Penktajai paradigmai, sudarančiai antrąją vyriškosios giminės būdvardžių linksniuotę, priklauso vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-us'' būdvardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=127—131}}

Vyriškosios giminės būdvardžių ''gẽras'', ''žãlias'', ''dìdelis'', ''medìnis'', ''gražùs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=127—131}}

{| class="wikitable"
!
! colspan="8" | I linksniuotė
! colspan="2" | II linksniuotė
|-
!
! colspan="2" | I paradigma
! colspan="2" | II paradigma
! colspan="2" | III paradigma
! colspan="2" | IV paradigma
! colspan="2" | V paradigma
|-
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''gẽras''
| ''geri̇̀''
| ''žãlias''
| ''žali̇̀''
| ''di̇̀delis''
| ''dideli̇̀''
| ''medi̇̀nis''
| ''medi̇̀niai''
| ''gražùs''
| ''grãžūs''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''gẽro''
| ''gerų̃''
| ''žãlio''
| ''žalių̃''
| ''di̇̀delio''
| ''didelių̃''
| ''medi̇̀nio''
| ''medi̇̀nių''
| ''gražaũs''
| ''gražių̃''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''gerám''
| ''geríems''
| ''žaliám''
| ''žalíems''
| ''dideliám''
| ''didelíems''
| ''medi̇̀niam''
| ''medi̇̀niams''
| ''gražiám''
| ''gražíems''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''gẽrą''
| ''gerùs''
| ''žãlią''
| ''žaliùs''
| ''di̇̀delį''
| ''di̇̀delius''
| ''medi̇̀nį''
| ''mediniùs''
| ''grãžų''
| ''gražiùs''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''gerù''
| ''geraĩs''
| ''žaliù''
| ''žaliai̇̃s''
| ''di̇̀deliu''
| ''dideliai̇̃s''
| ''mediniù''
| ''medi̇̀niais''
| ''gražiù''
| ''gražiai̇̃s''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''geramè''
| ''geruosè''
| ''žaliamè''
| ''žaliuosè''
| ''dideliamè''
| ''dideliuosè''
| ''medi̇̀niame''
| ''medi̇̀niuose''
| ''gražiamè''
| ''gražiuosè''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''gẽras''
| ''geri̇̀''
| ''žãlias''
| ''žali̇̀''
| ''di̇̀deli''
| ''dideli̇̀''
| ''medi̇̀ni''
| ''medi̇̀niai''
| ''gražùs''
| ''grãžūs''
|}

Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas vienodesnis, išskiriamos keturios paradigmos. Pagal šeštąją paradigmą linksniuojami vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-a'' moteriškosios giminės būdvardžiai, pagal septintąją – galūne ''-ia'', pagal aštuntąją – galūne ''-i'', pagal devintąją – galūne ''-ė''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=132—134}}

Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=132—134}}

{| class="wikitable"
|-
!
! colspan="2" | VI paradigma
! colspan="2" | VII paradigma
! colspan="2" | VIII paradigma
! colspan="2" | IX paradigma
|-
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''gerà''
| ''gẽros''
| ''žalià''
| ''žãlios''
| ''graži̇̀''
| ''grãžios''
| ''medi̇̀nė''
| ''medi̇̀nės''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''gerõs''
| ''gerų̃''
| ''žaliõs''
| ''žalių̃''
| ''gražiõs''
| ''gražių̃''
| ''medi̇̀nės''
| ''medi̇̀nių''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''gẽrai''
| ''geróms''
| ''žãliai''
| ''žalióms''
| ''grãžiai''
| ''gražióms''
| ''medi̇̀nei''
| ''medi̇̀nėms''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''gẽrą''
| ''geràs''
| ''žãlią''
| ''žaliàs''
| ''grãžią''
| ''gražiàs''
| ''medi̇̀nę''
| ''medinès''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''gerà''
| ''geromìs''
| ''žalià''
| ''žaliomi̇̀s''
| ''gražià''
| ''gražiomi̇̀s''
| ''medinè''
| ''medi̇̀nėmis''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''gerojè''
| ''gerosè''
| ''žaliojè''
| ''žaliosè''
| ''gražiojè''
| ''gražiosè''
| ''medi̇̀nėje''
| ''medi̇̀nėse''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''gerà''
| ''gẽros''
| ''žalià''
| ''žãlios''
| ''graži̇̀''
| ''grãžios''
| ''medi̇̀ne''
| ''medi̇̀nės''
|}

Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai sudaromi su [[priesaga]] ''-èsnis'' (vyr. g.), ''-èsnė'' (mot. g.): ''gražùs'' – ''gražèsnis'', ''gražì'' – ''gražèsnė''. Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai sudaromi su priesaga ''-iáusias'' (vyr. g.), ''-iáusia'' (mot. g.): ''gražiáusias'', ''gražiáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=116}}

Lietuvių kalboje nėra bevardės giminės daiktavardžių, tačiau būdvardžių bevardė giminė išlaikyta, pavyzdžiui, ''gẽra'' (vyr. g. ''gẽras'', mot. g. ''gerà''), ''gražù'' (vyr. g. ''gražùs'', mot. g. ''graži̇̀''). Bevardės giminės būdvardžiai vartojami tada, kai būdvardžio nereikia derinti su daiktavardžiu, pavyzdžiui: ''mán gẽra'', ''tai̇̃ yrà gražù''. Aukštesnysis bevardės giminės laipsnis sudaromas su priesaga ''-iaũ'', aukščiausiasis – su priesaga ''-iáusia'': ''gẽra – geriaũ – geriáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=114}}

Lietuvių kalboje esama ypatingų būdvardžio formų – tai įvardžiuotiniai būdvardžiai, prie jų priaugę [[Įvardis|įvardžiai]] ''jis'', ''ji''. Įvardžiuotinės formos vartojamos norint išskirti daiktą iš daugybės kitų arba nurodant jau žinomą dalyką.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=121}} Analogiškas formas įgyja ir kitos būdvardiškai linksniuojamos kalbos dalys – skaitvardžiai, įvardžiai ir dalyviai.

Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas vienodesnis negu paprastųjų. Skirtumų matyti tik vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke ir [[Galininkas|galininke]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=140}} Paprastieji (neįvardžiuotiniai) būdvardžiai gali priklausyti bet kuriai iš keturių kirčiuočių: ''galìngas, -a'' (I), ''vidutìnis, -ė'' (II), ''saldùs, -ì'' (III), ''gražùs, -ì'' (IV). I kirčiuotės būdvardžių įvardžiuotinės formos kirčiuojamos pagal I kirčiuotę (''galìngasis, -oji'' (I)); visos kitos įvardžiuotinės formos pereina į IV kirčiuotę (''vidutinỹsis, -ióji'' (IV), ''saldùsis, -ióji'' (IV), ''gražùsis, -ióji'' (IV)).

Vyriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=140—141}}<ref name="Языки мира137">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=137|isbn=5-87444-225-1}}</ref>

{| class="wikitable"
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''geràsis''
| ''geríeji''
| ''žaliàsis''
| ''žalíeji''
| ''didỹsis''
| ''didíeji''
| ''gražùsis''
| ''gražíeji''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''gẽrojo''
| ''gerų̃jų''
| ''žãliojo''
| ''žalių̃jų''
| ''dìdžiojo''
| ''didžių̃jų''
| ''grãžiojo''
| ''gražių̃jų''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''gerájam''
| ''geríesiems''
| ''žaliájam''
| ''žalíesiems''
| ''didžiájam''
| ''didíesiems''
| ''gražiájam''
| ''gražíesiems''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''gẽrąjį''
| ''gerúosius''
| ''žãliąjį''
| ''žaliúosius''
| ''dìdįjį''
| ''dìdžiúosius''
| ''grãžųjį''
| ''gražiúosius''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''gerúoju''
| ''gerai̇̃siais''
| ''žaliúoju''
| ''žaliai̇̃siais''
| ''didžiúoju''
| ''didžiai̇̃siais''
| ''gražiúoju''
| ''gražiai̇̃siais''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''gerãjame''
| ''geruõsiuose''
| ''žaliãjame''
| ''žaliuõsiuose''
| ''didžiãjame''
| ''didžiuõsiuose''
| ''gražiãjame''
| ''gražiuõsiuose''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''geràsis''
| ''geríeji''
| ''žaliàsis''
| ''žalíeji''
| ''didỹsis''
| ''didíeji''
| ''gražùsis''
| ''gražíeji''
|}

Moteriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:<ref name="Языки мира137"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=141}}

{| class="wikitable"
!
! [[Vienaskaita|vns.]]
! [[Daugiskaita|dgs.]]
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
! vns.
! dgs.
|-
! [[Vardininkas|V.]]
| ''geróji''
| ''gẽrosios''
| ''žalióji''
| ''žãliosios''
| ''didžióji''
| ''dìdžiosios''
| ''gražióji''
| ''grãžiosios''
|-
! [[Kilmininkas|K.]]
| ''gerõsios''
| ''gerų̃jų''
| ''žaliõsios''
| ''žalių̃jų''
| ''didžiõsios''
| ''didžių̃jų''
| ''gražiõsios''
| ''gražių̃jų''
|-
! [[Naudininkas|N.]]
| ''gẽrajai''
| ''gerósioms''
| ''žãliajai''
| ''žaliósioms''
| ''dìdžiajai''
| ''didžiósioms''
| ''grãžiajai''
| ''gražiósioms''
|-
! [[Galininkas|G.]]
| ''gẽrąją''
| ''gerą́sias''
| ''žãliąją''
| ''žalią́sias''
| ''dìdžiąją''
| ''didžią́sias''
| ''grãžiąją''
| ''gražią́sias''
|-
! [[Įnagininkas|Įn.]]
| ''gerą́ja''
| ''gerõsiomis''
| ''žalią́ja''
| ''žaliõsiomis''
| ''didžią́ja''
| ''didžiõsiomis''
| ''gražią́ja''
| ''gražiõsiomis''
|-
! [[Vietininkas|Vt.]]
| ''gerõjoje''
| ''gerõsiose''
| ''žaliõjoje''
| ''žaliõsiose''
| ''didžiõjoje''
| ''didžiõsiose''
| ''gražiõjoje''
| ''gražiõsiose''
|-
! [[Šauksmininkas|Š.]]
| ''geróji''
| ''gẽrosios''
| ''žalióji''
| ''žãliosios''
| ''didžióji''
| ''dìdžiosios''
| ''gražióji''
| ''grãžiosios''
|}

=== Skaitvardis ===
Išskiriami tokie [[Skaitvardis|skaitvardžių]] skyriai bei poskyriai:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=143}}
* kiekiniai
** pagrindiniai
** dauginiai
** kuopiniai
** trupmeniniai
* kelintiniai

Skaitvardžio ''víenas'' ir kelintinių skaitvardžių vartojama ir bevardė [[Gramatinė giminė|giminė]]: ''víena'', ''pi̇̀rma'', ''añtra'', ''trẽčia''. Dauginių skaitvardžių iš bevardės giminės kilusios formos ''dvẽja'', ''trẽja'', ''kẽtveria'' dabartinės kalbos atžvilgiu laikomos [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]]. Visi kelintiniai skaitvardžiai gali būti įvardžiuotiniai (''pirmàsis, pirmóji, antràsis, antróji, trečiàsis, trečióji''). Skaitvardžiai nuo vieno iki dvidešimt vieno:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=144—148}}
{| class="wikitable"
 !
 ! colspan="2" |Kiekiniai
 ! colspan="2" |Kelintiniai
 ! colspan="2" |Dauginiai
 ! rowspan="2" |Kuopiniai
 |-
 !
 ! rowspan="1" |vyr. g.
 ! rowspan="1" |mot. g.
 ! rowspan="1" |vyr. g.
 ! rowspan="1" |mot. g.
 ! rowspan="1" |vyr. g.
 ! rowspan="1" |mot. g.
 |-
 !1
 |''víenas'' 
 |''vienà''
 |''pi̇̀rmas''
 |''pirmà''
 |''vieneri̇̀''
 |''víenerios''
 |
 |-
 !2
 |''dù''
 |''dvi̇̀''
 |''añtras''
 |''antrà''
 |''dveji̇̀''
 |''dvẽjos''
 |''dvẽjetas''
 |-
 !3
 |colspan="2" |''trỹs''
 |''trẽčias''
 |''trečià''
 |''treji̇̀''
 |''trẽjos''
 |''trẽjetas''
 |-
 !4
 |''keturi̇̀''
 |''kẽturios''
 |''ketvir̃tas''
 |''ketvirtà''
 |''ketveri̇̀''
 |''kẽtverios''
 |''kẽtvertas''
 |-
 !5
 |''penki̇̀''
 |''peñkios''
 |''peñktas''
 |''penktà''
 |''penkeri̇̀''
 |''peñkerios''
 |''peñketas''
 |-
 !6
 |''šeši̇̀''
 |''šẽšios''
 |''šẽštas''
 |''šeštà''
 |''šešeri̇̀''
 |''šẽšerios''
 |''šẽšetas''
 |-
 !7
 |''septyni̇̀'' 
 |''septýnios'' 
 |''septiñtas''
 |''septintà''
 |''septyneri̇̀'' 
 |''septýnerios'' 
 |''septýnetas''
 |-
 !8
 |''aštuoni̇̀'' 
 |''aštúonios''
 |''aštuñtas''
 |''aštuntà''
 |''aštuoneri̇̀'' 
 |''aštúonerios''
 |''aštúonetas''
 |-
 !9
 |''devyni̇̀''
 |''devýnios''
 |''deviñtas''
 |''devintà''
 |''devyneri̇̀''
 |''devýnerios''
 |''devýnetas''
 |-
 !10
 |colspan="2" |''dẽšimt'' 
 |''dešim̃tas''
 |''dešimtà''
 |
 |
 |
 |-
 !11
 |colspan="2" |''vienúolika''
 |''vienúoliktas''
 |''vienúolikta''
 |
 |
 |
 |-
 !12
 |colspan="2" |''dvýlika''
 |''dvýliktas''
 |''dvýlikta''
 |
 |
 |
 |-
 !13
 |colspan="2" |''trýlika''
 |''trýliktas''
 |''trýlikta''
 |
 |
 |
 |-
 !14
 |colspan="2" |''keturiólika'' 
 |''keturióliktas'' 
 |''keturiólikta'' 
 |
 |
 |
 |-
 !15
 |colspan="2" |''penkiólika''
 |''penkióliktas''
 |''penkiólikta''
 |
 |
 |
 |-
 !16
 |colspan="2" |''šešiólika''
 |''šešióliktas''
 |''šešiólikta''
 |
 |
 |
 |-
 !17
 |colspan="2" |''septyniólika''
 |''septynióliktas''
 |''septyniólikta''
 |
 |
 |
 |-
 !18
 |colspan="2" |''aštuoniólika''
 |''aštuonióliktas''
 |''aštuoniólikta''
 |
 |
 |
 |-
 !19
 |colspan="2" |''devyniólika''
 |''devynióliktas''
 |''devyniólikta''
 |
 |
 |
 |-
 !20
 |colspan="2" |''dvi̇̀dešimt''
 |''dvidešim̃tas''
 |''dvidešimtà''
 |
 |
 |
 |-
 !21
 |''dvi̇̀dešimt víenas''
 |''dvi̇̀dešimt vienà''
 |''dvi̇̀dešimt pìrmas''
 |''dvi̇̀dešimt pirmà''
 |
 |
 |
 |-
 |}

Skaitvardžiai nuo trisdešimt iki milijardo:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=144—148}}
{| class="wikitable"
 !
 ! style="width:140px" rowspan="1" |Kiekiniai
 ! style="width:140px" colspan="2" |Kelintiniai
 |-
 !
 !
 ! rowspan="1" |vyr. g.
 ! rowspan="1" |mot. g.
 |-
 !30
 |''tri̇̀sdešimt''
 |''trisdešim̃tas''
 |''trisdešimtà''
 |-
 !40
 |''kẽturiasdešimt''
 |''keturiasdešim̃tas''
 |''keturiasdešimtà''
 |-
 !50
 |peñkiasdešimt
 |''penkiasdešim̃tas''
 |''penkiasdešimtà''
 |-
 !60
 |''šẽšiasdešimt''
 |''šešiasdešim̃tas''
 |''šešiasdešimtà''
 |-
 !70
 |''septýniasdešimt''
 |''septyniasdešim̃tas''
 |''septyniasdešimtà''
 |-
 !80
 |''aštúoniasdešimt'' 
 |''aštuoniasdešim̃tas''
 |''aštuoniasdešimtà''
 |-
 !90
 |''devýniasdešimt'' 
 |''devyniasdešim̃tas''
 |''devyniasdešimtà''
 |-
 !100
 |''šim̃tas'' 
 |''šim̃tas''
 |''šimtà''
 |-
 !200
 |''dù šimtai̇̃''
 |''dušim̃tas / dù šim̃tas'' 
 |''dušimtà / dù šimtà''
 |-
 !300
 |''trỹs šimtai̇̃''
 |''trisšim̃tas / trỹs šim̃tas''
 |''trisšimtà / trỹs šimtà''
 |-
 !400
 |''keturì šimtai̇̃''
 |''keturiašim̃tas / keturi̇̀ šim̃tas''
 |''keturiašimtà / keturi̇̀ šimtà'' 
 |-
 !500
 |''penkì šimtai̇̃''
 |''penkiašim̃tas / penki̇̀ šim̃tas''
 |''penkiašimtà / penki̇̀ šimtà'' 
 |-
 !600
 |''šešì šimtai̇̃''
 |''šešiašim̃tas / šeši̇̀ šim̃tas''
 |''šešiašimtà / šeši̇̀ šimtà'' 
 |-
 !700
 |''septynì šimtai̇̃''
 |''septyniašim̃tas / septyni̇̀ šim̃tas''
 |''septyniašimtà / septyni̇̀ šimtà'' 
 |-
 !800
 |''aštuonì šimtai̇̃'' 
 |''aštuoniašim̃tas / aštuoni̇̀ šim̃tas''
 |''aštuoniašimtà / aštuoni̇̀ šimtà'' 
 |-
 !900
 |''devynì šimtai̇̃''
 |''devyniašim̃tas / devyni̇̀ šim̃tas''
 |''devyniašimtà / devyni̇̀ šimtà'' 
 |-
 !1000
 |''tū́kstantis''
 |''tū́kstantas'' 
 |''tū́kstanta'' 
 |-
 !2000
 |''dù tū́kstančiai''
 |''dutū́kstantas / dù tū́kstantas'' 
 |''dutū́kstanta / dù tū́kstanta'' 
 |-
 !1 mln
 |''milijõnas''
 |''milijõnas''
 |''milijonà''
 |-
 !1 mljrd
 |''milijárdas''
 |''milijárdas''
 |''milijardà''
 |}

Skaitvardis ''víenas'' linksniuojamas kaip [[būdvardis]], ''dù'' linksniuojamas ypatingai, išlaikant kai kurias [[Dviskaita|dviskaitos]] formas. ''Trỹs'' linksniuojamas X [[Daiktavardis|daiktavardžių]] paradigmos pavyzdžiu (išskyrus [[Vietininkas|vietininką]]). Skaitvardžiai 4–9 linksniuojami kaip būdvardžiai (išskyrus vyriškosios giminės [[Galininkas|galininką]]). Skaitvardžiai 11–19 linksniuojami kaip VI paradigmos daiktavardžiai (išskyrus galininką, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]). Dešimčių pavadinimai nelinksniuojami. Skaitvardžiai ''šim̃tas'', ''milijõnas'', ''milijárdas'' linksniuojami kaip I, o ''tū́kstantis'' – kaip III paradigmos daiktavardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=153—155}}

Skaitvardžių ''dù, trỹs, keturì'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=153—154}}

{| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"
 ! style="width:100px" rowspan="2" |
 |-
 ! style="width:100px" |vyr. g.
 ! style="width:100px" |mot. g.
 ! style="width:100px" |vyr. g.
 ! style="width:100px" |mot. g.
 ! style="width:100px" |vyr. g.
 ! style="width:100px" |mot. g.
 |-
 ! [[Vardininkas|V.]]
 | ''dù''
 | ''dvi̇̀''
 | colspan="2" |''trỹs''
 | ''keturi̇̀''
 | ''kẽturios''
 |-
 ! [[Kilmininkas|K.]]
 | colspan="2" | ''dviejų̃''
 | colspan="2" |''trijų̃''
 | colspan="2" | ''keturių̃''
 |-
 ! [[Naudininkas|N.]]
 | colspan="2" | ''dvíem''
 | colspan="2" |''tri̇̀ms''
 | ''keturíems''
 | ''keturióms''
 |-
 ! [[Galininkas|G.]]
 | ''dù''
 | ''dvi̇̀''
 | colspan="2" |''tri̇̀s''
 | ''kẽturis''
 | ''kẽturias''
 |-
 ! [[Įnagininkas|Įn.]]
 | colspan="2" |''dviẽm''
 | colspan="2" |''trimi̇̀s''
 | ''keturiai̇̃s''
 | ''keturiomi̇̀s''
 |-
 ! [[Vietininkas|Vt.]]
 | ''dviejuosè''
 | ''dviejosè''
 | ''trijuosè''
 | ''trijosè''
 | ''keturiuosè''
 | ''keturiosè''
 |}

Dauginiai skaitvardžiai vartojami su daugiskaitiniais (turinčiais tik daugiskaitą) daiktavardžiais, taip pat tada, kai daiktavardžiai yra daugiskaitos linksnio ir reiškia porinius objektus arba turi kuopinę reikšmę,{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=146}} pavyzdžiui, ''treji̇̀ var̃tai'', ''víenerios dùrys'', ''septýnerios ži̇̀rklės''.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=29|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>

Kuopiniai skaitvardžiai vartojami kalbant apie žmonių arba gyvūnų grupę (kuopą) kaip apie visumą (''trẽjetas vilkų̃, peñketas vaikų̃'') arba nurodant apytikslį kiekį.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=147}}

Kiekinis skaitvardis ''víenas'' su daiktavardžiais derinamas [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]]. Skaitvardžiai 2–9 (ir sudėtiniai skaitvardžiai su paskutiniu dėmenimi 2–9) su daiktavardžiu derinami gimine ir linksniu. Didesni už 9 skaitvardžiai reikalauja daiktavardžių daugiskaitos kilmininko (''dẽšimt žmonių̃, vienúolika žmonių̃'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=152—153}}

=== Įvardis ===
[[Semantika|Semantikos]] atžvilgiu, išskiriami tokie lietuvių kalbos [[Įvardis|įvardžių]] skyriai:<ref name=autogenerated1>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=34|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=161—173}}
* asmeniniai: ''àš'', ''tù'', ''jìs'', ''ji̇̀'', ''támsta''
* [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinis]]: ''savę̃s''
* savybiniai: ''manàsis (màno)'', ''tavàsis (tàvo)'', ''savàsis (sàvo)''
* parodomieji: ''ši̇̀s'', ''tàs'', ''anàs''
* klausiamieji-santykiniai: ''kàs'', ''kóks'', ''kuri̇̀s''
* neapibrėžiamieji: ''kažkàs'', ''niẽkas''
* pažymimasis: ''pàts''

Formaliai įvardžiai skirstomi į:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=158}}
* daiktavardinius
* būdvardinius
* daiktavardinius-būdvardinius

Lietuvių kalboje gyvai tebevartojama įvardžių [[dviskaita]]. Asmeninių (pirmojo ir antrojo asmenų) ir sangrąžinio įvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=173—174}}
{| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"
 ! rowspan="2" style="width:100px" |
 ! colspan="2" |[[Vienaskaita]]
 ! colspan="2" |[[Dviskaita]]
 ! colspan="2" |[[Daugiskaita]]
 ! style="width:100px" rowspan="2" |Sangrąžinis įv.
 |-
 ! style="width:100px" |I asmuo
 ! style="width:100px" |II asmuo
 ! style="width:100px" |I asmuo
 ! style="width:100px" |II asmuo
 ! style="width:100px" |I asmuo
 ! style="width:100px" |II asmuo
 |-
 ! [[Vardininkas|V.]]
 | ''àš''
 | ''tù''
 | ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.)
 | ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.)
 | ''mẽs''
 | ''jū̃s''
 | —
 |-
 ! [[Kilmininkas|K.]]
 | ''manę̃s, màno''
 | ''tavę̃s, tàvo''
 | ''mùdviejų'' 
 | ''jùdviejų'' 
 | ''mū́sų''
 | ''jū́sų''
 | ''savę̃s, sàvo''
 |-
 ! [[Naudininkas|N.]]
 | ''mán''
 | ''táu''
 | ''mùdviem'' 
 | ''jùdviem'' 
 | ''mùms''
 | ''jùms''
 | ''sáu''
 |-
 ! [[Galininkas|G.]]
 | ''manè''
 | ''tavè''
 | ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.)
 | ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.)
 | ''mùs''
 | ''jùs''
 | ''savè''
 |-
 ! [[Įnagininkas|Įn.]]
 | ''manimi̇̀''
 | ''tavimi̇̀''
 | ''mùdviem'' 
 | ''jùdviem'' 
 | ''mumi̇̀s''
 | ''jumi̇̀s''
 | ''savimi̇̀''
 |-
 ! [[Vietininkas|Vt.]]
 | ''manyjè''
 | ''tavyjè''
 | ''mùdviejuose'' (vyr. g.), ''mùdviejose'' (mot. g.) 
 | ''jùdviejuose'' (vyr. g.), ''jùdviejose'' (mot. g.) 
 | ''mumysè''
 | ''jumysè''
 | ''savyjè''
 |}
Kreipiantis mandagiai vartojami įvardžiai ''jū̃s'', ''pàts'', ''patì'', ''sveĩkas'', ''sveikà'', ''támsta'' (senstelėjęs įvardis).<ref name=autogenerated1 />

Trečiojo asmens įvardžio linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=177—181}}
{| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"
 ! rowspan="2" style="width:100px" |
 ! colspan="2" |[[Vienaskaita]]
 ! colspan="2" |[[Dviskaita]]
 ! colspan="2" |[[Daugiskaita]]
 |-
 ! style="width:100px" |vyr. g.
 ! style="width:100px" |mot. g.
 ! style="width:100px" |vyr. g.
 ! style="width:100px" |mot. g.
 ! style="width:100px" |vyr. g.
 ! style="width:100px" |mot. g.
 |-
 ! [[Vardininkas|V.]]
 | ''ji̇̀s''
 | ''ji̇̀''
 | ''juõdu''
 | ''jiẽdvi''
 | ''jiẽ''
 | ''jõs''
 |-
 ! [[Kilmininkas|K.]]
 | ''jõ''
 | ''jõs''
 | ''jų̃dviejų''
 | ''jų̃dviejų''
 | ''jų̃''
 | ''jų̃''
 |-
 ! [[Naudininkas|N.]]
 | ''jám''
 | ''jái''
 | ''jíe(m)dviem''
 | ''jó(m)dviem''
 | ''jíems''
 | ''jóms''
 |-
 ! [[Galininkas|G.]]
 | ''jį̃''
 | ''ją̃''
 | ''juõdu''
 | ''jiẽdvi''
 | ''juõs''
 | ''jàs''
 |-
 ! [[Įnagininkas|Įn.]]
 | ''juõ''
 | ''jà''
 | ''jiẽ(m)dviem''
 | ''jõ(m)dviem''
 | ''jai̇̃s''
 | ''jomi̇̀s''
 |-
 ! [[Vietininkas|Vt.]]
 | ''jamè''
 | ''jojè''
 |   —
 |   —
 | ''juosè''
 | ''josè''
 |}

Parodomieji įvardžiai skiria du nutolimo nuo kalbančiojo laipsnius: ''šìs'' rodo artimą nuotolį, ''anàs'' – tolimą. Įvardis ''tàs'' šiuo atžvilgiu neutralus, nežymėtas; jis vartojamas, kai artumo ir tolimumo sampriešos nėra arba pažymint jau žinomą objektą. Įvardžiai gali turėti bevardę [[Gramatinė giminė|giminę]]: ''mãna, tãva, sãva, tai̇̃, šitai̇̃, anaĩ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=164—165}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=37|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=121—122|isbn=5-87444-225-1}}</ref>

=== Veiksmažodis ===

Lietuvių kalbos [[veiksmažodis]] turi šias kategorijas: [[Nuosaka|nuosaką]], [[Gramatinis laikas|laiką]], [[Asmuo (kalbotyra)|asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Rūšis (kalbotyra)|rūšį]] ir [[Veikslas|veikslą]] (linksniuojamosioms veiksmažodžio formoms dar būdingi [[linksnis]] ir [[Gramatinė giminė|giminė]]).<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=126|isbn=5-87444-225-1}}</ref>

Vartojamos keturios nuosakos: tiesioginė, tariamoji, liepiamoji ir netiesioginė. Kartais dar išskiriama ir [[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=221—222}}

Veiksmažodis kaitomas trimis asmenimis (I, II ir III) ir dviem skaičiais ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]). Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se sutinkamos ir veiksmažodžio [[Dviskaita|dviskaitos]] formos.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=236—243}}

Pagrindinės formos yra [[Bendratis|bendraties]], esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]]: '''''nèš'''ti'', '''''nẽša''''', '''''nẽšė'''''; '''''tikė́'''ti'', '''''ti̇̀ki''''', '''''tikė́jo'''''. Visos kitos veiksmažodžių formos išvedamos iš jų. Tarmėse tebevartojamas [[siekinys]].<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=101-103|isbn=5-420-01444-0}}</ref>

Lietuvių kalboje yra keturi vientisiniai laikai – esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis, ir aštuoni sudėtiniai – esamasis atliktinis, būtasis kartinis atliktinis, būtasis dažninis atliktinis, būsimasis atliktinis, esamasis pradėtinis, būtasis kartinis pradėtinis, būtasis dažninis pradėtinis, būsimasis pradėtinis. Vadinasi, lietuvių kalboje iš viso yra 12 laikų formų.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=203}}<ref name="žinynas">{{cite web |title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author=|date=|publisher=|url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2019-05-26}}</ref>

==== Rūšys ====
Lietuvių kalboje skiriamos dvi veiksmažodžio [[Rūšis (kalbotyra)|rūšys]]: veikiamoji ir neveikiamoji. Neveikiamoji rūšis sudaroma su neveikiamaisiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]] (''ji̇̀s yrà nẽšamas''). Neveikiamosios rūšies laikai – tik sudėtiniai.<ref>{{cite web|title=Laikas|url=https://www.vle.lt/straipsnis/laikas-1/|author=V. Ambrazas, redaktorė T. Paulauskytė|date=2007-01-31, red. 2018-08-24|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-04-15}}</ref> Veikiamoji rūšis sudaroma su paprastu asmenuojamuoju veiksmažodžiu (''jį̃ nẽša'') bei su veikiamosios rūšies dalyviais (''jį̃ yrà nẽšę'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=243}} Veikiamajai rūšiai taip pat priklauso ir [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] bei [[Padalyvis|padalyviai]].<ref>{{cite web|title=Rūšis|url=https://www.vle.lt/straipsnis/rusis/|author=V. Ambrazas, red. T. Paulauskytė|date=2018-09-07, red. 2021-05-27|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-04-15}}</ref>

==== Asmenuotės ====
Pagal esamojo laiko trečiojo [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] kamiengalio balsį lietuvių kalbos veiksmažodžiai skirstomi į tris asmenuotes: I (''-a-'': ''nẽš'''a'''''), II (''-i-'': ''ti̇̀k'''i''''') ir III (''-o-'': ''mók'''o''''').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=265}}

Kaip ir kitose [[baltų kalbos]]e, trečiajam asmeniui nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis. Gramatikoje trečiojo asmens žodžio galo balsis laikomas ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]], o [[Kamienas (kalbotyra)|kamiengaliu]].<ref>Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 332</ref>

==== Esamasis laikas ====
[[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] veiksmažodžių ''nèšti'', ''nèštis'', ''tikė́ti'', ''tikė́tis'', ''mókyti'', ''mókytis'' asmenavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=271—272}}

{| class="wikitable"
 !
 ! colspan="2"| I<br/>(-a-)
 ! colspan="2"| II<br/>(-i-)
 ! colspan="2"| III<br/>(-o-)
 |-
 !
 !style="width:80px" |nesangrąžinis
 !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]]
 !style="width:80px" |nesangrąžinis
 !style="width:80px" |sangrąžinis
 !style="width:80px" |nesangrąžinis
 !style="width:80px" |sangrąžinis
 |-
 !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo
 |''nešù''
 |''nešúosi''
 |''tikiù''
 |''tikiúosi''
 |''mókau''
 |''mókausi''
 |-
 !II vns. asmuo
 |''nešì''
 |''nešíesi''
 |''tiki̇̀''
 |''tikíesi''
 |''mókai''
 |''mókaisi''
 |-
 !III vns. [[Asmuo (gramatika)|asmuo]]
 |''nẽša''
 |''nẽšasi''
 |''ti̇̀ki''
 |''ti̇̀kisi''
 |''móko''
 |''mókosi''
 |-
 !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo
 |''nẽšame''
 |''nẽšamės''
 |''ti̇̀kime''
 |''ti̇̀kimės''
 |''mókome''
 |''mókomės''
 |-
 !II dgs. asmuo
 |''nẽšate''
 |''nẽšatės''
 |''ti̇̀kite''
 |''ti̇̀kitės''
 |''mókote''
 |''mókotės''
 |-
 !III dgs. asmuo
 |''nẽša''
 |''nẽšasi''
 |''ti̇̀ki''
 |''ti̇̀kisi''
 |''móko''
 |''mókosi''
 |}
Sudėtiniai esamieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], pavyzdžiui, [[Perfektas|esamasis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''esù nẽšęs''. Esamasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''esù nẽšamas'' ir ''esù nẽštas''. Junginys su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu (''esù nẽšamas'') labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (''esù nẽštas'') – atliktinį veiksmą.<ref name="žinynas"/> Vartojamas veikiamosios rūšies esamasis pradėtinis laikas. Jis sudaromas prie veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio pridedant priešdėlį ''be-'', pavyzdžiui, ''bemoką̃s'', bet, skirtingai nuo kitų pradėtinių laikų, praleidžiama [[Tarinys|tarinio]] jungtis (asmenuojamoji veiksmažodžio ''bū́ti'' forma).<ref name="žinynas"/> Esamasis pradėtinis laikas laikytinas sudėtiniu, nes jame yra praleista numanoma veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamoji forma. Esamasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas yra prasidėjęs: ''Mataũ, tù vaikùs skaitýti bemoką̃s''; ''Àš jaũ išeiną̃s prõ durìs''.

==== Būtasis kartinis laikas ====
Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiai pagal trečiojo asmens galūnę ([[Kamienas (kalbotyra)|kamiengalį]]) skirstomi į dvi asmenuotes:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=273}}

{| class="wikitable"
 !
 ! colspan="2"| -o-
 ! colspan="2"| -ė-
 |-
 !
 !style="width:80px" |nesangrąžinis
 !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]]
 !style="width:80px" |nesangrąžinis
 !style="width:80px" |sangrąžinis
 |-
 !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo
 |''tikė́jau''
 |''tikė́jausi''
 |''mókiau''
 |''mókiausi''
 |-
 !II vns. asmuo
 |''tikė́jai''
 |''tikė́jaisi''
 |''mókei''
 |''mókeisi''
 |-
 !III vns. asmuo
 |''tikė́jo''
 |''tikė́josi''
 |''mókė''
 |''mókėsi''
 |-
 !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo
 |''tikė́jome''
 |''tikė́jomės''
 |''mókėme''
 |''mókėmės''
 |-
 !II dgs. asmuo
 |''tikė́jote''
 |''tikė́jotės''
 |''mókėte''
 |''mókėtės''
 |-
 !III dgs. asmuo
 |''tikė́jo''
 |''tikė́josi''
 |''mókė''
 |''mókėsi''
 |}
Sudėtiniai būtieji kartiniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo kartinio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], sakykime, [[Pliuskvamperfektas|būtasis kartinis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''buvaũ mókęs''. Būtasis kartinis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''buvaũ mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''buvaũ mókytas'' (atliktinis veiksmas). Be to, vartojamas būtasis kartinis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''buvaũ bemoką̃s''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju kartiniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis kartinis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas buvo prasidėjęs ir vyko iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Buvaũ bemoką̃s vaikùs naujõs tèmos, bèt nuaidė́jo skambùtis į̃ pértrauką''.

==== Būtasis dažninis laikas ====
Būtasis dažninis laikas reiškia, kad veiksmas praeityje kartodavosi, buvo dažnas. Šis laikas sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, jungiant [[Priesaga|priesagą]] ''-dav-'' ir ''-o-'' kamieno [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]]:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=274}}<ref name="ЯМ139">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=139|isbn=5-87444-225-1}}</ref>

{| class="wikitable"
 |-
 !
 !style="width:80px" |nesangrąžinis
 !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]]
 !style="width:80px" |nesangrąžinis
 !style="width:80px" |sangrąžinis
 |-
 !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo
 |''tikė́davau''
 |''tikė́davausi''
 |''mókydavau''
 |''mókydavausi''
 |-
 !II vns. asmuo
 |''tikė́davai''
 |''tikė́davaisi''
 |''mókydavai''
 |''mókydavaisi''
 |-
 !III vns. asmuo
 |''tikė́davo''
 |''tik''ė́''davosi''
 |''mókydavo''
 |''mókydavosi''
 |-
 !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo
 |''tikė́davome''
 |''tikė́davomės''
 |''mókydavome''
 |''mókydavomės''
 |-
 !II dgs. asmuo
 |''tikė́davote''
 |''tikė́davotės''
 |''mókydavote''
 |''mókydavotės''
 |-
 !III dgs. asmuo
 |''tikė́davo''
 |''tikė́davosi''
 |''mókydavo''
 |''mókydavosi''
 |}
Sudėtiniai būtieji dažniniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo dažninio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], tarkim, būtasis dažninis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́davau mókęs''. Būtasis dažninis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́davau mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́davau mókytas'' (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojamas būtasis dažninis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''bū́davau bemoką̃s'', kuris sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju dažniniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis dažninis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas būdavo prasidėjęs ir vykdavo iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́davau bemoką̃s jį̃ skam̃binti pianinù, tačiaũ vìs kàs nórs sutrukdýdavo.''

==== Būsimasis laikas ====
[[Būsimasis laikas]] sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagą]] ''-s''(''i'')- ir ''-i-'' kamieno galūnes:<ref name="ЯМ139"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=275}}

{| class="wikitable"
 !
 !style="width:80px" |nesangrąžinis
 !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]]
 !style="width:80px" |nesangrąžinis
 !style="width:80px" |sangrąžinis
 |-
 !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo
 |''tikė́siu''
 |''tikė́siuosi''
 |''mókysiu''
 |''mókysiuosi''
 |-
 !II vns. asmuo
 |''tikė́si''
 |''tikė́siesi''
 |''mókysi''
 |''mókysiesi''
 |-
 !III vns. asmuo
 |''tikė̃s''
 |''tikė́sis''
 |''mókys''
 |''mókysis''
 |-
 !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo
 |''tikė́sime''
 |''tikė́simės''
 |''mókysime''
 |''mókysimės''
 |-
 !II dgs. asmuo
 |''tikė́site''
 |''tikė́sitės''
 |''mókysite''
 |''mókysitės''
 |-
 !III dgs. asmuo
 |''tikė̃s''
 |''tikė́sis''
 |''mókys''
 |''mókysis''
 |}
Sudėtiniai būsimieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – būsimasis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́siu mókęs''. Būsimasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́siu mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́siu mókytas'' (atliktinis veiksmas). Vartojamas būsimasis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas – ''bū́siu bemoką̃s''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimuoju laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būsimasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas bus prasidėjęs ir vyks iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́siu bemoką̃s tavè irklúoti, õ kanòjų lenktỹnės jaũ bùs įpusė́jusios.''

==== Liepiamoji nuosaka ====
Liepiamoji nuosaka sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno su [[priesaga]] ''-k(i)-'', II [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmuo [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] neturi, I [[Daugiskaita|daugiskaitos]] asmuo baigiasi galūne ''-me'', II daugiskaitos asmuo – galūne ''-te''. Liepiamosios nuosakos I vienaskaitos asmuo ir abiejų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] III asmuo formų su priesaga ''-k(i)-'' neturi.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=278}}

{| class="wikitable"
 !
 !style="width:80px" |nesangrąžinis
 !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]]
 !style="width:80px" |nesangrąžinis
 !style="width:80px" |sangrąžinis
 |-
 !II [[Vienaskaita|vns.]] asmuo
 |''tikė́k''
 |''tikė́kis''
 |''mókyk''
 |''mókykis''
 |-
 !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo
 |''tikė́kime''
 |''tikė́kimės''
 |''mókykime''
 |''mókykimės''
 |-
 !II dgs. asmuo
 |''tikė́kite''
 |''tikė́kitės''
 |''mókykite''
 |''mókykitės''
 |}
Sudėtinės liepiamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka (''bū́k, bū́kime, bū́kite'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies liepiamoji nuosaka yra ''bū́k mókęs''. Neveikiamosios rūšies liepiamosios nuosakos formos gali būti sudaromos su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́k mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́k mókytas'' (atliktinis veiksmas). Vartojama pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́k bemoką̃s''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Liepiamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad liepiamas veiksmas turi prasidėti:<ref name="žinynas"/> ''Bū́k bemoką̃s svečiùs naujų̃ dainų̃, kai̇̃ atvažiuõs muzikántai.''

Kartais išskiriama '''[[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]]''' – netiesioginis liepimas, pageidavimas III asmeniui: ''tenešiẽ'' 'tegu neša', ''tetikiẽ'' 'tegu tiki', ''temókai'' 'tegu moko'. Tarmėse išsaugota senoviškesnė II asmenuotės veiksmažodžių galūnė: ''tetikỹ'' 'tegu tiki'. Šios formos kilusios iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s [[Optatyvas|optatyvo]], kuris [[baltų prokalbė]]je buvo pasitelktas liepiamajai nuosakai reikšti.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija.Iki pirmųjų raštų. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1987|pages=221|isbn=-004}}</ref>

==== Tariamoji nuosaka ====
Tariamoji nuosaka sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-čia-'', ''-tum-'', ''-tų'' ir asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=276}}

{| class="wikitable"
 !
 !style="width:80px" |nesangrąžinis
 !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]]
 !style="width:80px" |nesangrąžinis
 !style="width:80px" |sangrąžinis
 |-
 !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo
 |''tikė́čiau''
 |''tikė́čiausi''
 |''mókyčiau''
 |''mókyčiausi''
 |-
 !II vns. asmuo
 |''tikė́tumei''
 |''tikė́tumeisi''
 |''mókytumei''
 |''mókytumeisi''
 |-
 !III vns. asmuo
 |''tikė́tų''
 |''tikė́tųsi''
 |''mókytų''
 |''mókytųsi''
 |-
 !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo
 |''tikė́tu(mė)me''
 |''tikė́tu(mė)mės''
 |''mókytu(mė)me''
 |''mókytu(mė)mės''
 |-
 !II dgs. asmuo
 |''tikė́tumėte''
 |''tikė́tumėtės''
 |''mókytumėte''
 |''mókytumėtės''
 |-
 !III dgs. asmuo
 |''tikė́tų''
 |''tikė́tųsi''
 |''mókytų''
 |''mókytųsi''
 |}
Gyvojoje vartosenoje daugiskaitos I asmuo dažnai patiria [[Haplologija|haplologiją]]: ''tikė́tumėme'' > ''tikė́tume'', ''mókytumėme'' > ''mókytume''.

Sudėtinės tariamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka (''bū́čiau, bū́tumei, bū́tų'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies tariamoji nuosaka yra ''bū́čiau mókęs''. Ši atliktinė forma gali reikšti ir būtąjį laiką, ir neįvykdytą sąlygą: ''Bū́čiau mókęs, jéi bū́tumei paprãšęs''. Neveikiamosios rūšies tariamosios nuosakos formos gali būti sudaromos ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́čiau (bùvęs) mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́čiau (bùvęs) mókytas'' (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojama veikiamosios rūšies pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Tariamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad veiksmas būtų prasidėjęs:<ref name="žinynas"/> ''Jaũ bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s sū́nų árti laũką, jéi ji̇̀s bū́tų grį̃žęs.''

==== Netiesioginė nuosaka ====
Netiesioginė nuosaka, arba atpasakojamoji nuosaka, [[Dalyvis (gramatika)|dalyvinė]] kalba, – lietuvių kalbos dalyvių [[Vardininkas|vardininko]] formų, einančių [[Tarinys|tariniu]] ir reiškiančių netiesiogiai patirtą ar abejojamą veiksmą, [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]]. Vartojami tokie veikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, jìs gyvẽnąs miestè''), esamasis atliktinis (''sãko, ji̇̀s esą̃s gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis (''sãko, ji̇̀s gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bùvęs gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bùvęs begyvẽnąs miestè''), būtasis dažninis (''sãko, ji̇̀s gyvéndavęs miestè''), būtasis dažninis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bū́davęs gyvẽnęs miestè''), būtasis dažninis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bū́davęs begyvẽnąs miestè''), būsimasis (''sãko, ji̇̀s gyvénsiąs miestè''), būsimasis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bū́siąs gyvẽnęs miestè''), būsimasis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bū́siąs begyvẽnąs miestè''). Vartojami tokie neveikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, nãmas esą̃s gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis kartinis (''sãko, nãmas bùvęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis dažninis (''sãko, nãmas bū́davęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būsimasis (''sãko, nãmas bū́siąs gyvẽnamas / gyvéntas''). Neveikiamosios rūšies formos su esamojo laiko dalyviu (''gyvẽnamas'') labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (''gyvéntas'') – atliktinį veiksmą.<ref name="žinynas"/><ref>{{cite web |title= Netiesioginė nuosaka|author=Vytautas Ambrazas|date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url= https://www.vle.lt/Straipsnis/netiesiogine-nuosaka-8393|accessdate= 2019-05-27}}</ref>

Netiesioginė nuosaka vartojama nedažnai, gyviau pasitaiko grožinėje literatūroje ir [[Tautosaka|tautosakoje]].

==== Dalyvinės formos ====
Lietuvių kalboje vartojami veikiamosios ir neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], taip pat [[Padalyvis|padalyviai]], [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] ir [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyviai]]. Prie dalyvinių formų čia prišliejamas ir [[būdinys]], nors jis laikytinas veiksmažodiniu [[Prieveiksmis|prieveiksmiu]].<ref name="žinynas"/>

Dalyviai yra [[Linksnis|linksniuojami]], turi [[Gramatinis laikas|laikus]], kaitomi [[Gramatinė giminė|gimine]] (vyriškoji, moteriškoji ir bevardė giminė) ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]; tarmėse tebevartojama [[dviskaita]]). Gali būti įvardžiuotiniai ir [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniai]].

'''Veikiamosios rūšies dalyviai''' turi keturis laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį. Išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos (trumpuosius) vardininkus ir bevardę giminę, veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip III (vyr. ir bev. g.) ir VIII (mot. g.) paradigmų [[Būdvardis|būdvardžiai]]. Esamojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi prie veiksmažodžio esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] jungiant priesagą ''-nt-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] trumpąją formą ir vyriškosios giminės daugiskaitos trumpąjį vardininką bei bevardę giminę: ''nešą̃s, -antis'' (vyr. g.), ''nẽšanti'' (mot. g.), ''nešą̃'' (bev. g.); ''tikį̃s, -intis'' (vyr. g.), ''tìkinti'' (mot. g.), ''tikį̃'' (bev. g.); ''mókąs, -antis'' (vyr. g.), ''mókanti'' (mot. g.), ''móką'' (bev. g.) Veikiamosios rūšies esamojo laiko bevardė giminė vartojama retokai (''jám dañtį '''skaũdą'''''), bevardės giminės formos pasitelkiamos vyriškosios giminės dalyvių daugiskaitos trumpajam vardininkui reikšti (''jiẽ nešą̃, tikį̃, móką'') greta ilgųjų variantų (''jiẽ nẽšantys, ti̇̀kintys, mókantys''). Istoriškai trumposios formos yra senoviškesnės.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1981|pages=143-147|isbn=}}</ref> Būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš būtojo kartinio laiko kamieno su priesaga ''-us-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininką ir bevardę giminę: ''nẽšęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nẽšusio'') (vyr. g.), ''nẽšusi'' (mot. g.), ''nẽšę'' (bev. g.); ''tikė́jęs'' (kilm. ''tikė́jusio''), ''tikė́jusi'' (mot. g.), ''tikė́ję'' (bev. g.); ''mókęs'' (kilm. ''mókiusio'') (vyr. g.), ''mókiusi'' (mot. g.), ''mókę'' (bev. g.) Bevardė giminė vartojama ir kaip vyriškosios giminės daugiskaitos vardininkas (''jiẽ nẽšę, tikė́ję, mókę''). Būtojo kartinio laiko bevardė giminė vartojama dažnai (''yrà '''sutemę''', taĩp jaũ yrà '''bùvę'''''). Būtojo dažninio laiko dalyviai yra tokie patys, kaip būtojo kartinio laiko, tik sudaromi iš būtojo dažninio laiko veiksmažodžių ([[Bendratis|bendraties]] kamieno su priesaga ''-dav-''): ''nèšdavęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nèšdavusio'') (vyr. g.), ''nèšdavusi'' (mot. g.), ''nèšdavę'' (bev. g.); ''tikė́davęs'' (kilm. ''tikė́davusio'') (vyr. g.), ''tikė́davusi'' (mot. g.), ''tikė́davę'' (bev. g.); ''mókydavęs'' (kilm. ''mókydavusio'') (vyr. g.), ''mókydavusi'' (mot. g.), ''mókydavę'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-sia'' ir ''-nt-'', o kitkuo jų formos nesiskiria nuo esamojo laiko dalyvių: ''nèšiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''nèšianti'' (mot. g.), ''nèšią'' (bev. g.); ''tikė́siąs, -iantis'' (vyr. g.), ''tikė́sianti'' (mot. g.), ''tikė́sią'' (bev. g.); ''mókysiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''mókysianti'' (mot. g.), ''mókysią'' (bev. g.)<ref name="žinynas"/>

'''Neveikiamosios rūšies dalyviai''' turi tris laikus: esamąjį, būtąjį ir būsimąjį – vientisinio būtojo dažninio laiko nėra. Neveikiamieji dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai. Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš veiksmažodžių esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-mas'', ''-ma'': ''nẽšamas'' (vyr. g.), ''nešamà'' (mot. g.), ''nẽšama'' (bev. g.); ''ti̇̀kimas'' (vyr. g.), ''tikimà'' (mot. g.), ''ti̇̀kima'' (bev. g.); ''mókomas'' (vyr. g.), ''mókoma'' (mot. g.), ''mókoma'' (bev. g.) Kaip matyti, kartais bevardės ir moteriškosios giminių kirčio vieta sutampa. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tas'', ''-ta'': ''nẽštas'' (vyr. g.), ''neštà'' (mot. g.), ''nẽšta'' (bev. g.); ''tikė́tas'' (vyr. g.), ''tikė́ta'' (mot. g.), ''tikė́ta'' (bev. g.); ''mókytas'' (vyr. g.), ''mókyta'' (mot. g.), ''mókyta'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš būsimojo laiko veiksmažodžių (bendraties [[Kamienas|kamieno]] su priesaga ''-si-''), pasitelkiant, kaip ir esamajame laike, priesagas ''-mas'', ''-ma'': ''nèšimas'' (vyr. g.), ''nešimà'' (mot. g.), ''nèšima'' (bev. g.); ''tikė́simas'' (vyr. g.), ''tikė́sima'' (mot. g.), ''tikė́sima'' (bev. g.); ''mókysimas'' (vyr. g.), ''mókysima'' (mot. g.), ''mókysima'' (bev. g.) Būsimasis neveikiamosios rūšies dalyvių laikas retai bevartojamas, gyviau pasitaiko viename kitame žodyje, pavyzdžiui, ''bū́simas''.<ref name="žinynas"/>

'''Padalyviai''' kaitomi tik laikais, linksnio, giminės ir skaičiaus kategorijos neturi. [[Padalyvis|Padalyviai]] turi esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį laikus. Visi padalyviai sudaromi iš atitinkamo veikiamosios rūšies dalyvių laiko kamieno, atmetus galūnę: ''nẽšant, tìkint, mókant'' (esamasis l.), ''nẽšus, tikė́jus, mókius'' (būtasis kartinis l.), ''nèšdavus, tikė́davus, mókydavus'' (būtasis dažninis l.), ''nèšiant, tikė́siant, mókysiant'' (būsimasis l.) Padalyviai gali būti sangrąžiniai, tuomet prie jų kamieno jungiama sangrąžos dalelytė ''-i-'''s''''' (''nẽšantis'').<ref name="žinynas"/>

'''Pusdalyviai''' kaitomi gimine ir skaičiumi, laikų ir linksnių neturi. [[Pusdalyvis|Pusdalyviai]] sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-damas'', ''-dama'': ''nèšdamas, tikė́damas, mókydamas'' ([[Vienaskaita|vns.]] vyr. g.), ''nešdamì, tikė́dami, mókydami'' ([[Daugiskaita|dgs.]] vyr. g.), ''nešdamà, tikė́dama, mókydama'' (vns. mot. g.), ''nèšdamos, tikė́damos, mókydamos'' (dgs. mot. g.) Pusdalyviai bevardės giminės neturi. Vartojamos ir sangrąžinės pusdalyvių formos (''nèšdamasis, nèšdamiesi, nèšdamasi, nèšdamosi'').<ref name="žinynas"/>

'''Reikiamybės dalyviai''' yra linksniuojami, kaitomi gimine ir skaičiumi, bet laikų neturi. [[Reikiamybės dalyvis|Reikiamybės dalyviai]] reiškia, kad jais pasakomą veiksmą reikia atlikti: ''svarstýtinas kláusimas'' 'klausimas, kurį reikia svarstyti'. Reikiamybės dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tinas'', ''-tina'': ''nèštinas'' (vyr. g.), ''neštinà'' (mot. g.), ''nèština'' (bev. g.); ''tikė́tinas'' (vyr. g.), ''tikė́tina'' (mot. g.), ''tikė́tina'' (bev. g.); ''mókytinas'' (vyr. g.), ''mókytina'' (mot. g.), ''mókytina'' (bev. g.) Vartojamos įvardžiuotinės (''neštinàsis, neštinóji'') ir, rečiau, sangrąžinės (''el̃gtina'''si''''') formos (pastarosios dažnesnės sangrąžos dalelytę ''-si-'' įterpiant tarp [[Šaknis|šaknies]] ir [[Priešdėlis|priešdėlio]]: ''pa'''si'''el̃gtina''). Reikiamybės dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai.<ref name="žinynas"/>

'''Būdinys''' niekaip nekaitomas. Jis sudaromas iš bendraties kamieno su [[Sinonimas|sinoniminėmis]] priesagomis ''-te'' arba ''-tinai'': ''neštè, neštinaĩ''; ''tikė́te, tikė́tinai''; ''mókyte, mókytinai''. [[Būdinys]] paprastai vartojamas prieš tos pačios [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] veiksmažodį, kad jį sustiprintų: ''neštè (neštinaĩ) nẽša''.<ref name="žinynas"/>

=== Prieveiksmis ===
Lietuvių kalboje [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] ''-(i)ai'' (produktyviausias darybos tipas), ''-yn'', ''-(i)uoju'', ''-(i)ui'', ''-(i)aip'', ''-iek'', ''-ur'', ''-(i)ais'', ''-(i)om'', ''-(i)omis''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=328-329}}

Aukštesnysis prieveiksmių, kaip ir bevardės giminės [[Būdvardis|būdvardžių]], laipsnis sudaromas su priesaga ''-iaũ ''(''-aũ'' po ''-j''), kuri jungiama prie nelyginamosios formos kamieno: ''mažai̇̃'' > ''mažiaũ'', ''daũg'' > ''daugiaũ'', ''šaltai̇̃'' > ''šalčiaũ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=345}} Aukščiausiajam laipsniui sudaryti pasitelkiama priesaga ''-iáusiai'': ''šalčiáusiai'', ''mažiáusiai''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=348—349}}

=== Prielinksnis ===
[[Prielinksnis|Prielinksniai]] skirstomi į senybinius ir naujybinius. Senybiniai prielinksniai – archajiški, juos sunku susieti su kitomis [[Kalbos dalis|kalbos dalimis]], tačiau paprastai jie turi atitikmenis tarp [[Priešdėlis|priešdėlių]]. Naujybiniai prielinksniai kilę iš kitų kalbos dalių, dažniausiai iš [[Prieveiksmis|prieveiksmių]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=363}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=67|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>

Dauguma prielinksnių vartojami prepoziciškai (eina prieš žodį). Tik ''dėkà'' visada eina [[Polinksnis|polinksniu]], o ''liñk(ui)'', ''dė̃lei'' ir ''viẽtoj'' gali būti pasitelkiami ir kaip polinksniai, ir kaip prielinksniai, nors dažnesnė polinksninė vartosena.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=363}}

Prielinksniai vartojami su [[Kilmininkas|kilmininku]], [[Galininkas|galininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]]. Paprastai kuris nors prielinksnis derinamas tik su vienu [[Linksnis|linksniu]], tiktai ''ùž'' pasitelkiamas su dviem linksniais (kilmininku ir galininku), o ''põ'' – su visais trimis.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=365}}

[[Tarmė]]se prielinksniai ''priẽ, iki̇̀, li̇̀gi, põ'' vartojami su [[Naudininkas|naudininku]], bendrinėje kalboje tokia vartosena išlikusi sustabarėjusiuose posakiuose (''põ senóvei, põ dẽšinei, iki̇̀ vãliai, iki̇̀ šiõlei'', ''iki̇̀ sóčiai'').<ref>{{cite web |title=Prielinksnių vartojimas ir reikšmė |publisher= Lietuvių kalbos žinynas|url=http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Prielinksni%C5%B3_vartojimas_ir_reik%C5%A1m%C4%97.KJ1806.pdf|accessdate=2022-06-08}}</ref>

=== Jungtukas ===
Pagal sandarą lietuvių kalbos [[Jungtukas|jungtukai]] skirstomi į paprastuosius (''õ'', ''ir̃'', ''bèt'') ir sudėtinius (''kai̇̃ tìk'', ''nebeñt kàd''). [[Sintaksė|Sintaksiškai]] jungtukai skirstomi į sujungiamuosius (''ir̃'', ''arbà'', ''nei̇̃… nei̇̃'') ir prijungiamuosius (''negù'', ''nès'', ''jéi'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=}}{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=382—396}}<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=131|isbn=5-87444-225-1}}</ref>

=== Dalelytė ===
Darybos atžvilgiu [[dalelytė]]s skirstomos į pirmines, nesusijusias su kitais žodžiais (''ar̃'', ''nè'', ''tè''), ir antrines, išvestas iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]] (''tar̃si'' < ''tar̃ti'', ''bemàž'' < ''mãžas, mažai̇̃''), pagal vaidmenį – į klausiamąsias, abejojamąsias, tvirtinamąsias, neigiamąsias, skatinamąsias, geidžiamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias ir lyginamąsias.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=131—132|isbn=5-87444-225-1}}</ref>

=== Jaustukas ===
[[Jaustukas|Jaustukai]] skirstomi į pirminius, kurie dažniausiai sudaryti iš [[Balsis|balsio]] (''à'', ''ã''), [[Dvibalsis|dvibalsio]] (''ói'', ''ái'') arba keleto balsių ir [[Priebalsis|priebalsių]] junginio (''ajajái'', ''hm''), ir antrinius, išsaugančius sąsają su reikšminiais žodžiais (''Diẽ!'' < ''Diẽve!'' ''žiū̃'' < ''žiūrė́k'').<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=133|isbn=5-87444-225-1}}</ref>

=== Ištiktukas ===
[[Ištiktukas|Ištiktukai]] dažniausiai sudaryti iš vieno [[Skiemuo|skiemens]] (pasitaiko ir ilgesnių), jie mėgdžioja kokio nors veiksmo ar pojūčio sukeltą garsą: ''kliùnkt'', ''diñ'', ''grýbš'', ''šnýpš''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=132-133|isbn=5-87444-225-1}}</ref>
[[Vaizdas:Lkz.jpg|thumb|300px|Akademinis 20-ies tomų lietuvių kalbos [[žodynas]] (1941–2002)]]

== Sintaksė ==

=== Vientisinis sakinys ===
Lietuvių kalba – [[Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba|nominatyvinė]]. Žodžių tvarka – laisva, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]), [[pažyminys]] paprastai eina prieš pažymimąjį žodį. Įprastinės žodžių tvarkos keitimas susijęs su aktualiąja sakinio skaida ([[Sakinio dalis|sakinio dalies]] pabrėžimu), veiksnio ir tiesioginio papildinio apibrėžtumu arba neapibrėžtumu ir kt. Pavyzdžiui, neapibrėžtumu pasižymintis [[Kilmininkas|kilmininkinis]] veiksnys rašytinėje kalboje paprastai eina po [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]]: ''Pàs šeiminiñką atei̇̃davo visókių žmonių̃''; žodinėje kalboje toks veiksnys neretai vartojamas prieš veiksmažodį, tačiau tuomet jis įgyja [[Intonacija|frazės kirtį]]. Kai sakiniuose vartojamas neapibrėžtasis veiksnys ir apibrėžtasis tiesioginis papildinys, dažniausiai pasitelkiama žodžių tvarka ''tiesioginis papildinys – tarinys – veiksnys'': ''Móters žvil̃gsnį patráukė tolumõj pasiródęs žmogùs''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=143|isbn=5-87444-225-1}}</ref>

Lietuvių kalboje [[Sakinys|sakinio]] dėmenų [[Sintaksė|sintaksiniai ryšiai]] reiškiami trimis būdais: kaitomomis žodžių formomis, tarnybiniais žodžiais ir šliejimu. Elementari vientisinio sakinio schema – [[Vardažodis|vardažodžio]] grupė (paprasčiausiu atveju – [[Vardininkas|vardininko linksnio]] daiktavardis), sujungta su [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] grupe (paprasčiausiu atveju – su asmenuojamąja veiksmažodžio forma). Kurios nors iš šių grupių gali arba visai nebūti, arba jos gali būti išplėtotos į žodžių junginius. Išplėtojimo taisykles visų pirma lemia žodžių tvarka sakinyje. Neigiamuosiuose sakiniuose paprastai sakinio struktūra nekinta, o klausiamuosiuose sakiniuose žodžių vieta neretai keičiama arba vartojamos specialios klausiamosios [[dalelytė]]s.<ref name="Топоров41">{{cite book|last=Топоров |first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=41|isbn=5-87444-225-1}}</ref>

Jei tarinys reiškiamas veiksmažodžio jungtimi (veiksmažodžio ''bū́ti'' esamuoju laiku), ši jungtis gali būti praleidžiama: ''Ji̇̀s yrà mókytojas / Ji̇̀s mókytojas''. Jungtis nepraleidžiama, jei sakinys yra apibrėžimas arba išreiškia nelaikiną būvį, pavyzdžiui: ''Lietuvà yrà respùblika''.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=212|isbn=0-89357-267-5}}</ref>

=== Sudėtinis sakinys ===
Aukščiau aprašytos struktūros vientisiniai sakiniai gali cikliškai kartotis, sudarydami sudėtinius sujungiamuosius ([[Jungtukas|jungtukinius]] ar bejungtukius) arba sudėtinius prijungiamuosius (sudarytus su prijungiamaisiais jungtukais ir kitais būdais) [[Sakinys|sakinius]]. Svarbiausi sujungiamieji jungtukai – ''ir̃'', ''bèt'', ''õ'', prijungiamieji jungtukai – ''kàd, jóg'', ''nès'', ''kai̇̃, kadà'', ''nórs''.<ref name="Топоров41" /><ref name="Булыгина144">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=144|isbn=5-87444-225-1}}</ref>

Lietuvių kalboje dažnai vartojamos [[#Dalyvinės formos|dalyvinių formų]] konstrukcijos, jos lygiavertės sudėtiniams sakiniams, pavyzdžiui: ''Svečiai̇̃ išvažiãvo sáulei patekė́jus'' – ''Svečiai̇̃ išvažiãvo, kai̇̃ sáulė patekė́jo''; ''Diẽnai brė́kštant ši̇̀las nubuñda'' – ''Kai̇̃ dienà brė́kšta, ši̇̀las nubuñda''; ''Visi̇̀ sãko jį̃ galvótą ẽsant'' – ''Visi̇̀ sãko, kàd ji̇̀s yrà galvótas''; ''Ji̇̀s mãnė turti̇̀ngas esą̃s'' – ''Ji̇̀s mãnė, kàd yrà turtìngas''.<ref name="Булыгина144"/>

== Žodynas ==
Daugumoje lietuvių kalbos [[Semantika|semantinių]] sričių vyrauja paveldėtoji [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropietiškos]] kilmės [[leksika]],<ref name="Топоров42">{{cite book|last=Топоров|first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=42|isbn=5-87444-225-1}}</ref> pagal kilmės laikotarpius žodžius galima smulkiau skirstyti į praindoeuropietiškus (''avi̇̀s''), [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]] (''líepa''), bendruosius baltiškuosius (''šakni̇̀s''), [[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|rytų baltų]] (''lietùs'') ir grynai lietuvių kalbos (''žmonà'').<ref name="bre">{{cite book|last=Андронов|first=А. В.|chapter=Литовский язык|title=Большая Российская энциклопедия|editor=Председатель Науч.-ред. совета Ю. С. Осипов. Отв. ред. С. Л. Кравец |location =М.|publisher=Большая Российская энциклопедия|year=2010|volume=17. Лас-Тунас — Ломонос |pages= 650—652}}</ref>

Lietuvių kalboje nemaža [[Skolinys|skolinių]] iš [[Slavų kalbos|slavų kalbų]]: [[Senoji rusų kalba|senosios rusų]], [[Lenkų kalba|lenkų]], [[Baltarusių kalba|baltarusių]] ir [[Rusų kalba|rusų]]. Tokiems skoliniams priklauso, pavyzdžiui, žodžiai ''mui̇̃las'', ''slyvà'', ''agur̃kas'', ''česnãkas'', ''vyšnià'', ''kõšė'', ''blỹnas'', ''tur̃gus'' ir daug kitų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=144—145|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vis dėlto ne visada galima nustatyti, iš kokios slavų kalbos yra gautas vienas ar kitas skolinys. [[Slavizmas|Slavizmai]] sudaro apie 1,5&nbsp;% [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos žodyno, rytų ir pietų [[tarmė]]se jų yra daugiau. Pirmieji skoliniai iš senosios rusų kalbos gauti iki šiai kalbai prarandant [[Nazalizacija|nosinius]] ([[X a.]]) ir [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotuosius]] ([[XI a.|XI]]–[[XIII a.]]) balsius. Skoliniai iš lenkų kalbos labiausiai plūdo [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]], pavyzdžiui, iš lenkų kalbos atėjo žodžiai ''arbatà'', ''rỹžiai'', ''põpierius''.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/117 117]—118}}</ref>

Kitą skolinių sluoksnį sudaro [[Germanizmas|germanizmai]], seniausieji – iš [[Gotų kalba|gotų kalbos]] (''ýla''), vėlesni – iš senosios [[Vokiečių kalba|vokiečių]] (''gãtvė''), naujosios vokiečių (''kambarỹs'', ''spi̇̀nta'') ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Germanizmai sudaro apie 0,5&nbsp;% viso bendrinės lietuvių kalbos žodyno.<ref>{{cite book|last=Kabelka J.|title=Baltų filologijos įvadas|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=119}}</ref> Taip pat vartojami [[Lotynų kalba|lotyniškos]] ir [[Graikų kalba|graikiškos]] kilmės [[Tarptautinis žodis|tarptautiniai žodžiai]] (''ci̇̀klas'', ''schemà'' ir kt.) Po to, kai [[1990]] m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, sustiprėjo anglų kalbos įtaka (naujieji [[Anglicizmas|anglicizmai]]: ''dizáineris'', ''autsáideris'', ''kãstingas''), ir, gausėjant skoliniams, kilo diskusija dėl tokios įtakos „pražūtingumo“.<ref>{{cite journal|last=Klimas|first=A.|title=The Anglicization of Lithuanian|url=http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|journal=Lituanus|year=1994|volume=40, Nr. 2|issn=0024-5089|access-date=2019-05-29|archive-date=2016-03-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20160303172616/http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|url-status=dead}}</ref>

Lietuvių kalboje, kitaip negu [[Latvių kalba|latvių]], [[Finizmas|skolinių iš finų kalbų]] tėra vienas kitas: ''asiū̃klis'', ''bùrė'', ''kadagỹs'', ''ki̇̀ras'', ''lai̇̃vas'', ''seliavà'', ''šãmas'' ir galbūt ''lopšỹs'', ''sóra''.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=161|isbn=5-420-01444-0}}</ref><ref name="Urbanavičius">{{cite web|title= Skoliniai|author= Algimantas Urbanavičius|date= |publisher= |url= http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|accessdate= 2019-05-29|archive-date= 2012-01-03|archive-url= https://web.archive.org/web/20120103230254/http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|url-status=unfit}}</ref> Bendrinėje kalboje turima po keletą skolinių iš kitų [[Baltų kalbos|baltų kalbų]], pavyzdžiui, iš [[Prūsų kalba|prūsų]] (''malū̃nas'', ''kriáušė'', ''saváitė'', ''[[Paprastasis grambuolys|grambuolỹs]]'').<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1987|pages=35-36|isbn=}}</ref> Skoliniai iš [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] (''cỹrulis'' 'vieversys', ''kū̃lis'' akmuo', ''pỹlė'' 'antis') labiau vartojami [[žemaičių tarmė]]je, o į bendrinę kalbą yra patekęs kuršiškas žodis ''zui̇̃kis''.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1987|pages=22|isbn=}}</ref> Skolinių iš latvių kalbos pasitaiko šiaurinėse lietuvių kalbos tarmėse, pavyzdžiui, ''aplúokas'' 'kluonas, žardis', ''lai̇̃daras'' 'diendaržis'.<ref name="Urbanavičius"/><ref>{{cite web |title= aplúokas|author=Urbutis|year=2001|publisher= Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url= http://etimologija.baltnexus.lt/?w=apl%C3%BAokas|accessdate= 2019-07-13}}</ref>
[[Vaizdas:Nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems.JPG|miniatiūra|250px|right|[[Grafitis|Grafityje]] – vienas ilgiausių lietuviškų žodžių ([[Kaunas]])]]
Vadovaujantis [[Purizmas (kalbotyra)|purizmo]] tendencijomis (ypač besireiškusiomis [[XIX a.]] ir [[XX a.]] pirmojoje pusėje, kai buvo norminama bendrinė kalba), daugybė tarptautinių žodžių buvo keičiami lietuviškais [[Naujadaras|naujadarais]]: ''pirmžengỹstė'' 'pažanga, progresas', ''арšviestū̃nas'' 'šviesuolis, inteligentas', ''žeimỹstė'' 'teatras', ''žinpaišỹs'' 'korespondentas'.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref>

[[XXI a.]] pradžioje lietuvių kalbos žodynas pasipildė tiek skolinta, tiek ir savais ištekliais sudaryta leksika. Pažymėtina, kad daugumoje naujų semantinių sričių (politikoje, sporte, populiariojoje kultūroje, moksle, technikoje, versle ir kt.) vyrauja lietuviškos kilmės žodynas. Įvardijant naujas sąvokas neretai tarpusavyje varžosi dvi [[Leksema|leksemos]] – savos darybos žodis ir skolinys: ''mėsаi̇̃nis'' vietoj ''hámburgeris'', ''saũskelnės'' vietoj ''pámpersas'', ''bylà'' vietoj ''fáilas''. Lietuvių kalbos žodynas pasižymi aktyviu savos darybos elementų naudojimu, tačiau drauge išlaikoma senoji indoeuropietiškoji leksika.<ref name="Топоров42"/><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=146|isbn=5-87444-225-1}}</ref>

Vienas ilgiausių lietuvių kalbos žodžių – ''nebeprisikiškiakopūsteliáujantiesiems'' (37 raidės), bet yra ir ilgesnių, pavyzdžiui, ''nebeprisikiškiakopūsteliáudavusiuosiuose'' (40 raidžių). Ypač ilgi gali būti [[Cheminis junginys|cheminių junginių]] pavadinimai (''3-isopropil-(1 H)-2,1,3-benztiadiazin-4-(3H)-on-2,2-dioksidas''), tačiau jie sudaryti daugiausia iš [[Tarptautinis žodis|tarptautinių]] mokslinių dėmenų.

== Tyrimų istorija ==
[[Vaizdas:BūgaKazys.jpg|thumb|left|200px|[[Kazimieras Būga]]]]
{{quote box
|bgcolor=#EEE8AA
|align=right
|width = 30%
|quote = Dėl kai kurių senovinių indoeuropietiškų ypatybių lietuvių kalba nuostabi: XVI a. ir net mūsų dienomis lietuvių kalboje matome formų, visiškai sutampančių su vedų ir Homero kalbos formomis.<ref>{{cite book|last=Мейе А.|title=Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков|location=М.|publisher=Издательство ЛКИ|year=2007|pages=101—102|isbn=}}</ref>
|source = – [[Antoine Meillet|Antuanas Mejė]]}}
Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Lietuvių kalbos raktas“ ({{la|Clavis linguae Lituanicae}}) parašė [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]]. Jis taip pat sudarė lenkų–lotynų–lietuvių žodyną ''Dictionarium trium linguarum'' (apie [[1620]] m.) Vėliau [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]] pasirodė gana daug lietuvių kalbos žodynų ir gramatikų: [[Danielius Kleinas|D. Kleino]] ''Grammatica Litvanica'' ([[1653]] m.), [[Kristupas Sapūnas|K. Sapūno]] ''Compendium grammaticae Lithvanicae'' ([[1643]] m., [[1673]] m. išleido K. Šulcas), [[Frydrichas Vilhelmas Hakas|F. V. Hako]] ''Vocabularivm litthvanico-Germanicvm et germanico-litthvanicvm'' ([[1730]] m., yra gramatikos priedas), [[Jokūbas Brodovskis|J. Brodovskio]] ''Lexicon germanico-lithvanicvm et lithvanico-germanicvm'', [[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] ''Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon'' ([[1730]] m.), [[Kristijonas Gotlybas Milkus|K. G. Milkaus]] ''Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörterbuch'' ([[1800]] m.).<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/124 124]—125}}</ref>
{{quote box
|bgcolor=#EEE8AA
|align=right
|width = 30%
|quote = Dabartinė bendrinė lietuvių kalba pakitusi mažiau už bet kurią kitą indoeuropiečių kalbą. Kai kuriais fonetikos ir žodžių kaitybos atžvilgiais savo senoviškumu ji pranoksta net visų archajiškiausias indoeuropiečių kalbas. Būtent dėl to nemokant lietuvių kalbos negalima išsiversti indoeuropeistikos tyrimuose.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|title=Gramatyka języka litewskiego I|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=63}}</ref>
|source = – [[Janas Otrembskis]]}}
Nuo [[XIX a.]] vidurio lietuvių kalbos duomenys aktyviai naudojami [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamojoje istorinėje kalbotyroje]], lietuvių kalbą tyrė, pavyzdžiui, tokie [[Lyginamoji kalbotyra|komparatyvistikos]] korifėjai: [[August Schleicher|A. Šleicheris]], [[August Leskien|A. Leskynas]], [[Karl Brugmann|K. Brugmanas]], [[Adalbert Bezzenberger|A. Becenbergeris]], [[Ferdinand de Saussure|F. de Sosiūras]], [[Vilhelm Thomsen|V. Tomsenas]], [[Jooseppi Julius Mikkola|J. Mikola]], [[Josef Zubatý|J. Zubatas]], [[Jan Michał Rozwadowski|J. Rozvadovskis]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]], [[Jan Niecisław Baudouin de Courtenay|J. Boduenas de Kurtenė]]. Tuo metu kalbą tyrė ir lietuvių mokslininkai: [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaitis]], [[Antanas Baranauskas|A. Baranauskas]], [[Kazimieras Jaunius|K. Jaunius]], [[Jonas Juška (1815)|J. Juška]] ir [[Antanas Juška (1819)|A. Juška]]. [[Tarpukaris|Tarpukariu]] vienu svarbiausių [[Lituanistika|lituanistikos]] centrų tapo [[Vytauto Didžiojo universitetas]], kur dirbo [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]], [[Kazimieras Būga|K. Būga]], [[Pranas Skardžius|P. Skardžius]], [[Antanas Salys|A. Salys]] ir [[Petras Jonikas|P. Jonikas]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lituanistiką plėtojo, pavyzdžiui, [[Juozas Balčikonis (1885)|J. Balčikonis]], [[Jonas Paulauskas|J. Paulauskas]], [[Jonas Kruopas|J. Kruopas]], [[Kazys Ulvydas|K. Ulvydas]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Albertas Juška|A. Juška]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Tamara Buchienė|T. Buchienė]], [[Jonas Palionis|J. Palionis]], [[Vincas Urbutis|V. Urbutis]], [[Juozas Pikčilingis|J. Pikčilingis]], [[Aldona Paulauskienė|A. Paulauskienė]], [[Adelė Valeckienė|A. Valeckienė]], [[Vladas Grinaveckis|V. Grinaveckis]], [[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]], [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]], [[Aleksandras Vanagas|A. Vanagas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]], [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aldonas Pupkis|A. Pupkis]], [[Borisas Larinas|B. Larinas]], [[Michailas Petersonas|M. Petersonas]], [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]], [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]], [[Jurijus Otkupščikovas|J. Otkupščikovas]], [[Anatolijus Nepokupnas|A. Nepokupnas]], [[Ernst Fraenkel|E. Frenkelis]], [[Christian Schweigaard Stang|K. Stangas]], [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]].<ref name="ЛЭС">''Топоров В. Н., Сабаляускас А. Ю.'' Балтистика, p. 65-67</ref> Taip pat į lituanistiką žymų indėlį įnešė [[Peeter Arumaa|P. Aruma]] ([[Estija]]), [[Jan Safarewicz|J. Safarevičius]], [[Czesław Kudzinowski|Č. Kudzinovskis]] ([[Lenkija]]), [[Pavel Trost|P. Trostas]] ([[Čekija]]), [[Rainer Eckert |R. Ekertas]] ([[Vokietija]]), [[Vittore Pisani|V. Pizanis]], [[Guido Michelini|G. Mikelinis]], [[Pietro Umberto Dini|P. Dinis]] ([[Italija]]), [[Knut Olof Falk|K. Falkas]] ([[Švedija]]), [[William Riegel Schmalstieg|V. Šmolstygas]] ([[JAV]]).<ref name="Sov"/>

== Tekstų pavyzdžiai ==

„[[Tėve mūsų]]“ senąja ir dabartine lietuvių kalba:<ref>{{cite book|last=Дини П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=429—432|isbn=5-94282-046-5}}</ref>
{{Citata |Teve mvʃu kuriʃ eʃi Dangwaʃu ʃʒwÿʃkiʃi vardaʃ tava athaÿki karaliʃtÿa buki tava vala kaÿp dvngvÿ theyp ʃʒamÿaÿ. Dvanv mvʃu viʃu dʒenv dvaki mvmvʃ nu ÿr athlaÿʃki mvmvʃ mvʃu kaltheʃ kaÿp ÿr meʃ athlyaÿdʒame mvʃu kalcʒÿemvʃ nÿewÿaʃki mvʃu ʃʒalanv ale mvʃgÿalbÿaki nvagi viʃa piktha amen.|Tractatus sacerdotalis, [[1503]] m.}}

{{Citata |Tewe muʃu kuris eʃʃi danguʃu Schwęʃkieʃe wardas tawa. Ateik karaliʃte tawa. Buki tawa walia kaip dągui taip ir ßemeie. Dona muʃu wyʃʃudienu dodi mumus nu. Jr atleid mumus muʃu kaltibes, kaip mes atleidem muʃu kaltimus. Newed mus ingi pagundima. Bet gielbek mus nogi wyʃa pikta. Amen.|[[Martynas Mažvydas|M. Mažvydas]], [[1547]] m.}}

{{Citata |Téwe<sup>a</sup> mûʃų kuris eʃsi dągůʃe Sʒwęʃkis wârdas tawo. Atáik karalîʃte táwo. Buk walá táwo kaip’ dągúi taip’ ir ʒ́e<sup>a</sup>mei. Důną mûʃʃu wiʃʃų dienų důd’ mumus ʃʒią dieną. Ir atłåid’ múmus mûʃʃu kaltés, kaip’ ir me<sup>a</sup>s åtłeaidʒe<sup>a</sup>me<sup>a</sup> ʃáwiîmus kaltiemus. Ir ne<sup>a</sup> we<sup>a</sup>d mûʃʃų ing pagúndima. Bat’ ge<sup>a</sup>lb mus nůg pikto. Amen.|[[Mikalojus Daukša|M. Daukša]], [[1595]] m.}}

{{Citata |Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.|(dabartinė lietuvių kalba)}}

== Lietuvių kalba užsienio universitetuose ==

Lietuvių kalba yra dėstoma šiuose užsienio universitetuose:<ref>{{cite web |title= Lietuvių kalbos studijos užsienyje|author=Bonifacas Stundžia |date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url=https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalbos-studijos-uzsienyje-118014|accessdate= 2019-05-30}}</ref>
* [[Estija]]: [[Tartu universitetas]]
* [[Italija]]: [[Florencijos universitetas]], [[Milano universitetas]], [[Piza|Pizos]] universitetas
* [[Japonija]]: [[Tokijo užsienio studijų universitetas]]<ref>[http://www.tufs.ac.jp/common/open-academy/system/files/list.pdf 2013(平成25)年度　東京外国語大学市民聴講生科目概要一覧], tufs.ac.jp</ref>
* [[JAV]]: [[Ilinojaus universitetas]] ([[Čikaga]]), [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] valstijos universitetas; Vašingtono universitetas ([[Sietlas]])
* [[Latvija]]: [[Latvijos universitetas]], [[Ryga]]
* [[Lenkija]]: Adomo Mickevičiaus universitetas ([[Poznanė]]), [[Jogailos universitetas]] ([[Krokuva]]), [[Varšuvos universitetas]]
* [[Norvegija]]: [[Oslas|Oslo]] universitetas
* [[Prancūzija]]: Nacionalinis rytų kalbų ir civilizacijų institutas, [[Paryžius]]
* [[Rusija]]: [[Maskvos universitetas|Maskvos Lomonosovo valstybinis universitetas]], [[Sankt Peterburgo valstybinis universitetas]]
* [[Slovakija]]: Komenskio universitetas, [[Bratislava]]
* [[Čekija]]: Masaryko universitetas, [[Brno]]
* [[Suomija]]: [[Helsinkio universitetas]]
* [[Švedija]]: [[Lundo universitetas]], [[Stokholmas|Stokholmo]] universitetas
* [[Šveicarija]]: [[Berno universitetas]]
* [[Vengrija]]: [[Vidurio Europos universitetas]], [[Budapeštas]]
* [[Vokietija]]: [[Greifsvaldo universitetas|Ernsto Morico universitetas]] ([[Greifsvaldas]]), [[Berlyno Humboldtų universitetas|Berlyno Humboltų universitetas]] ([[Berlynas]]), [[Miunsterio universitetas|Vesftalijos Vilhelmo universitetas]] ([[Miunsteris]])

== Šaltiniai ==
{{išnašos|4}}

== Literatūra ==
* ''Булыгина Т. В., Синёва О. В.'' Литовский язык // Балтийские языки. — М.: Academia, 2006. — С. 93-155.
* ''Дини П.'' Балтийские языки. — М.: ОГИ, 2002.
* ''Lietuvių kalbos gramatika.'' — Vilnius: Mokslas, 1985.
* ''Mathiassen T.'' A Short Grammar of Lithuanian. — Columbus: Slavica Publishers, Inc., 1996.
* ''Otrębski J.'' Gramatyka języka litewskiego. — Warszawa: PWN, 1958.
* ''Vaičiulytė-Romančuk O.'' Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. — Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego, 2009. — ISBN 978-83-89663-09-2

== Nuorodos ==
{{commonscat|Lithuanian language}}
{{Vikižodynas|lietuvių kalba|no=T}}
{{wikiquote}}
* {{Ethnologue|lit}}
* [http://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/ Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa]
* [http://www.lki.lt/ Lietuvių kalbos institutas]
* [http://tarmes.lki.lt/ Lietuvių tarmių žemėlapis]
* [http://www.vlkk.lt Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420230752/http://www.vlkk.lt/ |date=2021-04-20 }}
* [http://ualgiman.dtiltas.lt Lietuvių kalba ir literatūros istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722150203/http://ualgiman.dtiltas.lt/ |date=2011-07-22 }}
* [http://www.lkz.lt/ Lietuvių kalbos žodynas]
* [http://www.klaidutis.lt/ Rašybos testai]
* [http://www.lki.lt/index.php?lki=10 Straipsnis apie lietuvių kalbą]
* [[Baltai]]

{{Baltų kalbos}}
{{straipsniai apie Lietuvą}}
{{Pavyzdinis}}
{{Commons|Category:Lithuanian language|no=T}}

[[Kategorija:Lietuvių kalba| ]]