Erekcija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: cy:Codiad |
Nėra keitimo santraukos Žyma: 2017 kodo redagavimas |
||
| (nerodoma 27 tarpinės versijos, sukurtos 17 naudotojų) | |||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
| ⚫ | '''Erekcija''' ({{la|erectio}} – pakėlimas, pakilimas, ištiesinimas) – vyro [[varpa (lytinis organas)|varpos]] arba moters [[varputė]]s padidėjimas (storėjimas ir ilgėjimas) bei sustandėjimas dėl kraujo pritekėjimo (kartais erekcija vadinama ir [[krūtis|krūtų]] spenelių sustandėjimas dėl susijaudinimo). Dažniausiai erekcijos terminas vartojamas vyro erekcijai įvardinti, kuri yra elementariausias ir pastoviausias vyro lytinis refleksas ir viena iš pagrindinių sąlygų [[sueitis|sueičiai]].<ref name=HRB>{{Cite book|last=Jones|first=Richard E.|url=https://www.worldcat.org/oclc/61351645|title=Human reproductive biology|date=2006|publisher=Elsevier Academic Press|others=Kristin H. Lopez|isbn=978-0-12-088465-0|edition=3rd|location=Amsterdam|oclc=61351645}}</ref> |
||
[[Vaizdas:Varpos erekcija.PNG|thumb|200px|Pieštinė vyro varpa erekcijos metu]] |
|||
| ⚫ | Moters [[varputė]]je taip pat yra erekcinio audinio (pas vyrą erekcinis audinys yra varpos akytkūniai, į kuriuos labai greitai pritekėdamas [[kraujas]] ir sukelia erekciją), todėl [[lytinis susijaudinimas|lytinio susijaudinimo]] metu yra įmanoma erekcija ir pas moterį. Tačiau [[krūtis|krūtų]] spenelių erekcija turi kitokį mechanizmą, kadangi speneliuose visiškai nėra erekcinio audinio.<ref name=HRB /> |
||
| ⚫ | '''Erekcija''' ({{la|erectio}} – pakėlimas, pakilimas, ištiesinimas) – vyro [[varpa (lytinis organas)|varpos]] arba moters [[varputė]]s padidėjimas (storėjimas ir ilgėjimas) bei sustandėjimas dėl kraujo pritekėjimo (kartais erekcija vadinama ir [[krūtis|krūtų]] spenelių sustandėjimas dėl susijaudinimo). Dažniausiai erekcijos terminas vartojamas vyro erekcijai įvardinti, kuri yra elementariausias ir pastoviausias vyro lytinis refleksas ir viena iš pagrindinių sąlygų [[sueitis|sueičiai]]. |
||
Paprastai (bet nebūtinai) erekcija atsiranda [[lytinis susijaudinimas|lytinio susijaudinimo]] metu (psichogeninė erekcija), kadangi ji yra neatsiejama [[ |
Paprastai (bet nebūtinai) erekcija atsiranda [[lytinis susijaudinimas|lytinio susijaudinimo]] metu (psichogeninė erekcija), kadangi ji yra neatsiejama [[glamonės|preliudijos]] dalis, taip pat sąlygojanti [[lytinis aktas|lytinį aktą]] ir [[ejakuliacija|ejakuliaciją]]. Tačiau erekcija gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių: dėl transporto priemonės vibracijos, ilgo sėdėjimo, [[šlapimo pūslė]]s pertempimo, kitų [[lytinis dirgiklis|erotinių]] (pvz., [[erotinės fantazijos]]) ir neerotinių dirgiklių. Erekcija pasitaiko ir aktyvaus (greitojo) miego fazėje, kai sustandėja varpa ir išsilieja [[sperma|sėkla]] (ejakuliuoja) – tai vadinama [[poliucija]]. Erekcija yra stebima netgi pas berniukus dar [[gimda|gimdoje]].<ref>{{Cite journal |last=Koyanagi |first=Takashi |last2=Horimoto |first2=Naoki |last3=Nakano |first3=Hitoo |date=1991 |title=REM Sleep Determined Using in utero Penile Tumescence in the Human Fetus at Term |url=https://www.karger.com/Article/FullText/251014 |journal=Neonatology |volume=60 |issue=Suppl. 1 |pages=30–35 |doi=10.1159/000251014 |issn=1661-7800}}</ref> Varpos sustandėjimas dėl neerotinių dirgiklių (refleksogeninė erekcija) yra normalus ir sveikas reiškinys.<ref name=HRB /> |
||
== Fiziologija == |
== Fiziologija == |
||
Lytinio susijaudinimo metu nerviniai refleksai padidina arterinio kraujo pritekėjimą į [[varpa (lytinis organas)|varpą]] ir prislopina kraujo ištekėjimą, susiaurindami [[vena]]s. Toks padidėjęs kraujo pritekėjimas užpildo akytkūniuose esančias ertmes, ištempia akytkūnius ir varpa, kuri normalioje būklėje yra minkšta ir suglebusi, sukietėja ir padidėja; susitraukę [[tarpvietė]]s ir gaktos raumenys varpą pakelia į viršų. Jei ramybės būklėje varpa yra |
Lytinio susijaudinimo metu nerviniai refleksai padidina arterinio kraujo pritekėjimą į [[varpa (lytinis organas)|varpą]] ir prislopina kraujo ištekėjimą, susiaurindami [[vena]]s. Toks padidėjęs kraujo pritekėjimas užpildo akytkūniuose esančias ertmes, ištempia akytkūnius ir varpa, kuri normalioje būklėje yra minkšta ir suglebusi, sukietėja ir padidėja; susitraukę [[tarpvietė]]s ir gaktos raumenys varpą pakelia į viršų. Jei ramybės būklėje varpa yra 5–7 cm ilgio, tai sustandėjusi yra 15–16 cm. ilgio ir 2–2,5 cm skersmens, varpos tūris padidėja 3–4 kartus. Erekcijos metu varpa yra labiau kreivės formos negu tiesės, o jos skerspjūvis – labiau elipsės nei apskritimo formos. Pasiekus erekciją, arterinio ir veninio kraujo apykaita varpoje normalizuojasi, tačiau varpos kietumas išlieka.<ref name=HRB /> |
||
Erekcija sukeliama padirginus [[varpos galvutė|varpos galvutę]], kur jaudinimas per [[nervų sistema|nervų sistemą]] pasiekia [[nugaros smegenys|nugaros smegenų]] centrus, o iš ten sklinda į varpos akytkūnius ir juose sukelia [[kraujas|kraujo]] pritekėjimą. Erekciją sąlygoja [[parasimpatinė nervų sistema]], ir tai paaiškina, kodėl streso būsenoje, kuomet aktyvuojama [[simpatinė nervų sistema]], erekcija labai reta arba išvis neįmanoma. Kita vertus, [[ejakuliacija]] yra sąlygojama simpatinės nervų sistemos, todėl dažnai po sėklos išsiveržimo erekcija pranyksta. |
Erekcija sukeliama padirginus [[varpos galvutė|varpos galvutę]], kur jaudinimas per [[nervų sistema|nervų sistemą]] pasiekia [[nugaros smegenys|nugaros smegenų]] centrus, o iš ten sklinda į varpos akytkūnius ir juose sukelia [[kraujas|kraujo]] pritekėjimą. Erekciją sąlygoja [[parasimpatinė nervų sistema]], ir tai paaiškina, kodėl streso būsenoje, kuomet aktyvuojama [[simpatinė nervų sistema]], erekcija labai reta arba išvis neįmanoma. Kita vertus, [[ejakuliacija]] yra sąlygojama simpatinės nervų sistemos, todėl dažnai po sėklos išsiveržimo erekcija pranyksta.<ref name=HRB /> |
||
Erekcijos intensyvumas priklauso nuo [[lytinis susijaudinimas|lytinio susijaudinimo]] ir išorinių veiksnių. [[orgazmas|Orgazmo]] metu prasidėjus mėšlungiškiems [[tarpvietė]]s raumenų susitraukimams (maždaug kas 0,8 |
Erekcijos intensyvumas priklauso nuo [[lytinis susijaudinimas|lytinio susijaudinimo]] ir išorinių veiksnių. [[orgazmas|Orgazmo]] metu prasidėjus mėšlungiškiems [[tarpvietė]]s raumenų susitraukimams (maždaug kas 0,8 sek.) erekcija pradeda palaipsniui silpnėti.<ref name=HRB /> |
||
== Šaltiniai == |
|||
Paprastai, erekcija sąmoniningai nėra kontroliuojama, tačiau sveikam vyrui pavyksta ją išlaikyti kiek ilgiau (yra ir tam tikri metodai erekcijai išlaikyti). Tai ypač svarbu [[sueitis|sueities]] metu. Tačiau erekcija gali sutrikti arba būti silpna dėl nepakankamos seksualinės stimuliacijos, nuovargio, psichinės traumos, apsinuodijus ir kt. |
|||
{{išn}} |
|||
| ⚫ | |||
== Moters erekcija == |
|||
| ⚫ | Moters [[varputė]]je taip pat yra erekcinio audinio (pas vyrą erekcinis audinys yra varpos akytkūniai, į kuriuos labai greitai pritekėdamas [[kraujas]] ir sukelia erekciją), todėl [[lytinis susijaudinimas|lytinio susijaudinimo]] metu yra įmanoma erekcija ir pas moterį. Tačiau [[krūtis|krūtų]] spenelių erekcija turi kitokį mechanizmą, kadangi speneliuose visiškai nėra erekcinio audinio. |
||
== Patologijos == |
|||
* [[Priapizmas]] – patologinė [[varpa (lytinis organas)|varpos]] erekcija, nesusijusi su [[lytinis dirgiklis|lytiniu dirginimu]] ar [[seksualumas|seksualumu]] apskritai; [[sueitis]] esant tokiai būsenai [[orgazmas|orgazmu]] ([[ejakuliacija]]) nesibaigia. |
|||
| ⚫ | |||
[[ar:نعوظ]] |
|||
[[be:Эрэкцыя]] |
|||
[[bg:Ерекция]] |
|||
[[bjn:Canggar]] |
|||
[[bo:ཀེར་ལངས།]] |
|||
[[ca:Erecció]] |
|||
[[cs:Erekce]] |
|||
[[cy:Codiad]] |
|||
[[da:Erektion]] |
|||
[[de:Erektion]] |
|||
[[dv:ކޮޅުވުން]] |
|||
[[el:Στύση]] |
|||
[[en:Erection]] |
|||
[[eo:Erektiĝo]] |
|||
[[es:Erección]] |
|||
[[fa:شق شدن]] |
|||
[[fi:Erektio]] |
|||
[[fr:Érection]] |
|||
[[fy:Ereksje]] |
|||
[[gl:Erección]] |
|||
[[he:זקפה]] |
|||
[[hi:स्तंभन]] |
|||
[[hr:Erekcija]] |
|||
[[hu:Erekció]] |
|||
[[id:Ereksi]] |
|||
[[is:Standpína]] |
|||
[[it:Erezione]] |
|||
[[ja:勃起]] |
|||
[[ko:발기]] |
|||
[[ml:ഉദ്ധാരണം]] |
|||
[[nl:Erectie]] |
|||
[[no:Ereksjon]] |
|||
[[pl:Erekcja (fizjologia)]] |
|||
[[pt:Ereção]] |
|||
[[ru:Эрекция]] |
|||
[[sh:Erekcija]] |
|||
[[simple:Erection]] |
|||
[[sk:Erekcia (človek)]] |
|||
[[sr:Ерекција]] |
|||
[[sv:Erektion]] |
|||
[[te:అంగస్తంభన]] |
|||
[[th:การแข็งตัวขององคชาต]] |
|||
[[tr:Sertleşme]] |
|||
[[uk:Ерекція]] |
|||
[[vi:Cương cứng]] |
|||
[[yi:ערעקשאן]] |
|||
[[zh:勃起]] |
|||
[[zh-yue:扯旗]] |
|||
Dabartinė 01:15, 19 spalio 2022 versija
Erekcija (lot. erectio – pakėlimas, pakilimas, ištiesinimas) – vyro varpos arba moters varputės padidėjimas (storėjimas ir ilgėjimas) bei sustandėjimas dėl kraujo pritekėjimo (kartais erekcija vadinama ir krūtų spenelių sustandėjimas dėl susijaudinimo). Dažniausiai erekcijos terminas vartojamas vyro erekcijai įvardinti, kuri yra elementariausias ir pastoviausias vyro lytinis refleksas ir viena iš pagrindinių sąlygų sueičiai.[1]
Moters varputėje taip pat yra erekcinio audinio (pas vyrą erekcinis audinys yra varpos akytkūniai, į kuriuos labai greitai pritekėdamas kraujas ir sukelia erekciją), todėl lytinio susijaudinimo metu yra įmanoma erekcija ir pas moterį. Tačiau krūtų spenelių erekcija turi kitokį mechanizmą, kadangi speneliuose visiškai nėra erekcinio audinio.[1]
Paprastai (bet nebūtinai) erekcija atsiranda lytinio susijaudinimo metu (psichogeninė erekcija), kadangi ji yra neatsiejama preliudijos dalis, taip pat sąlygojanti lytinį aktą ir ejakuliaciją. Tačiau erekcija gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių: dėl transporto priemonės vibracijos, ilgo sėdėjimo, šlapimo pūslės pertempimo, kitų erotinių (pvz., erotinės fantazijos) ir neerotinių dirgiklių. Erekcija pasitaiko ir aktyvaus (greitojo) miego fazėje, kai sustandėja varpa ir išsilieja sėkla (ejakuliuoja) – tai vadinama poliucija. Erekcija yra stebima netgi pas berniukus dar gimdoje.[2] Varpos sustandėjimas dėl neerotinių dirgiklių (refleksogeninė erekcija) yra normalus ir sveikas reiškinys.[1]
Fiziologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lytinio susijaudinimo metu nerviniai refleksai padidina arterinio kraujo pritekėjimą į varpą ir prislopina kraujo ištekėjimą, susiaurindami venas. Toks padidėjęs kraujo pritekėjimas užpildo akytkūniuose esančias ertmes, ištempia akytkūnius ir varpa, kuri normalioje būklėje yra minkšta ir suglebusi, sukietėja ir padidėja; susitraukę tarpvietės ir gaktos raumenys varpą pakelia į viršų. Jei ramybės būklėje varpa yra 5–7 cm ilgio, tai sustandėjusi yra 15–16 cm. ilgio ir 2–2,5 cm skersmens, varpos tūris padidėja 3–4 kartus. Erekcijos metu varpa yra labiau kreivės formos negu tiesės, o jos skerspjūvis – labiau elipsės nei apskritimo formos. Pasiekus erekciją, arterinio ir veninio kraujo apykaita varpoje normalizuojasi, tačiau varpos kietumas išlieka.[1]
Erekcija sukeliama padirginus varpos galvutę, kur jaudinimas per nervų sistemą pasiekia nugaros smegenų centrus, o iš ten sklinda į varpos akytkūnius ir juose sukelia kraujo pritekėjimą. Erekciją sąlygoja parasimpatinė nervų sistema, ir tai paaiškina, kodėl streso būsenoje, kuomet aktyvuojama simpatinė nervų sistema, erekcija labai reta arba išvis neįmanoma. Kita vertus, ejakuliacija yra sąlygojama simpatinės nervų sistemos, todėl dažnai po sėklos išsiveržimo erekcija pranyksta.[1]
Erekcijos intensyvumas priklauso nuo lytinio susijaudinimo ir išorinių veiksnių. Orgazmo metu prasidėjus mėšlungiškiems tarpvietės raumenų susitraukimams (maždaug kas 0,8 sek.) erekcija pradeda palaipsniui silpnėti.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Jones, Richard E. (2006). Human reproductive biology. Kristin H. Lopez (3rd leid.). Amsterdam: Elsevier Academic Press. ISBN 978-0-12-088465-0. OCLC 61351645.
- ↑ Koyanagi, Takashi; Horimoto, Naoki; Nakano, Hitoo (1991). „REM Sleep Determined Using in utero Penile Tumescence in the Human Fetus at Term“. Neonatology. 60 (Suppl. 1): 30–35. doi:10.1159/000251014. ISSN 1661-7800.