Prūsija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atmestas Homo pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.157.90.73 keitimas) |
S Atmestas 78.62.237.83 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) Žyma: Atmesti |
||
| (nerodoma 38 tarpinės versijos, sukurtos 23 naudotojų) | |||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai}} |
|||
{{Infolentelė buvusi valstybė |
|||
|_noautocat = taip |
|||
|vietinis pavadinimas = |
|||
|ilgas pavadinimas = {{smaller|Prūsija}}<br>{{nobold|{{small|{{de|Preußen}}}}}}<br>{{nobold|{{small|{{prg|Prūsa}}}}}} |
|||
|paprastas_pav = |
|||
|žemynas = Europa |
|||
|kilm = |
|||
|regionas = Vidurio Europa |
|||
|šalis = Prūsija |
|||
|image_map = Kingdom of Prussia 1870.svg |
|||
|image_map_caption = Prūsijos karalystė 1870 m. |
|||
|statusas = |
|||
|imperija = |
|||
|statuso_tekstas = |
|||
|era = |
|||
|valdymo_forma = |
|||
|parlamentas = |
|||
|year_start = 1525 |
|||
|year_end = 1947 |
|||
|year_exile_start = |
|||
|date_start = balandžio 10 |
|||
|date_end = vasario 25 |
|||
|event_start = [[Prūsijos kunigaikštystė|Įkurta]] |
|||
|event_end = Panaikinta |
|||
|p1 = |
|||
|vėliava_p1 = |
|||
|p2 = |
|||
|vėliava_p2 = |
|||
|p3 = |
|||
|vėliava_p3 = |
|||
|p4 = |
|||
|vėliava_p4 = |
|||
|p5 = |
|||
|vėliava_p5 = |
|||
|s1 = |
|||
|vėliava_s1 = |
|||
|s2 = |
|||
|vėliava_s2 = |
|||
|s3 = |
|||
|vėliava_s3 = |
|||
|image_coat = Preußischer Adler (1871-1914).svg |
|||
|simbolio_tipas = Herbas<br>(1871–1918) |
|||
|herbas = |
|||
|image_flag = Flag of the Kingdom of Prussia (1803-1892).svg |
|||
|vėliavos_tipas = Vėliava<br>(1803–1892) |
|||
|vėliava = |
|||
|nacionalinis_devizas = |
|||
|valstybinis_himnas = |
|||
|sostinė = [[Karaliaučius]] {{smaller|(1525–1701; 1806)}}<br />[[Berlynas]] {{smaller|(1701–1806; 1806–1947)}} |
|||
|sostinė_tremtyje = |
|||
|valstybinės_kalbos = [[Vokiečių kalba|Vokiečių]] |
|||
|stat_year1 = |
|||
|stat_area1 = |
|||
|stat_year2 = 1939 |
|||
|stat_pop2 = 41 915 040 |
|||
|valiuta = |
|||
}} |
|||
{{Otheruses|Prūsija}} |
{{Otheruses|Prūsija}} |
||
'''Prūsija''' ({{de|Preußen}}, {{prg|Prūsa}}) – istorinė [[Europa|Europos]] valstybė pietrytinėje [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pakrantėje. Šiuo metu šiaurinę regiono dalį valdo [[Rusija]] ([[Kaliningrado sritis]]) ir [[Lietuva]] ([[Klaipėdos kraštas]]), pietinė dalis priklauso [[Lenkija]]i. |
|||
{{Regionasd |
|||
| Spalva = #FFD700 |
|||
| Tipas = Vokietijos istorinis regionas |
|||
| Pavadinimas = Preußen |
|||
| Foto = |
|||
| Šalis = [[Kaliningrado sritis|Kaliningradas]], [[Varmijos Mozūrų vaivadija|Varmijos mozūrų v.]], [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos a.]] |
|||
| Herbas = Wappen Preußen.png |
|||
| Tauta = [[prūsai]] > [[vokiečiai]] / [[lietuvininkai]] > [[rusai]] / [[lenkai]] |
|||
| Kalba = |
|||
| Valstybės = [[Prūsijos kunigaikštystė|Prūsijos kng.]], [[Prūsijos karalystė]] |
|||
| Laikotarpis = |
|||
| Miestai = [[Karaliaučius]] |
|||
| Titulas = |
|||
| Atskilo nuo = |
|||
| Prijungta prie = |
|||
| Žemėlapis = [[Vaizdas:Prussian clans 13th century.png|thumb|250px|Prūsų žemės]] |
|||
| Pastaba = Prūsijos ir Pomerelijos regionai |
|||
}} |
|||
'''Prūsija''' ([[prūsų kalba|prūsiškai]] ''Prūsa'', {{De|Preußen}}, {{Pl|Prusy}}) - istorinis [[Europa|Europos]] regionas, esantis į pietvakarius nuo Lietuvos. Šiuo metu jo šiaurinę dalį valdo [[Rusija]] ([[Kaliningrado sritis]]) ir [[Lietuva]] ([[Klaipėdos kraštas]]), pietinė dalis priklauso [[Lenkija]]i. |
|||
Šiuo terminu taip pat įvardijamos kelios nebeegzistuojančios istorinės valstybės, pirmiausia [[Prūsijos kunigaikštystė]] ir [[Prūsijos karalystė]], |
Šiuo terminu taip pat įvardijamos kelios nebeegzistuojančios istorinės valstybės, pirmiausia [[Prūsijos kunigaikštystė]] ir [[Prūsijos karalystė]], susijusios su regionu ir kelis šimtmečius dariusios didelę įtaką [[Vokietija|Vokietijos]] ir visos Europos istorijai. |
||
== Geografija == |
== Geografija == |
||
Prūsijos regionas užėmė teritoriją, šiuo metu padalintą tarp trijų valstybių. Šiaurėje jis buvo ribojamas [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]], ir krantas čia yra labai sudėtingas, turi keletą didelių lagūnų ([[Kuršių marios]], [[Aistmarės]]), [[nerija|nerijų]]. Rytuose Prūsija ribojosi su [[Lietuva]], pietuose |
Prūsijos regionas užėmė teritoriją, šiuo metu padalintą tarp trijų valstybių. Šiaurėje jis buvo ribojamas [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]], ir krantas čia yra labai sudėtingas, turi keletą didelių lagūnų ([[Kuršių marios]], [[Aistmarės]]), [[nerija|nerijų]]. Rytuose Prūsija ribojosi su [[Lietuva]], pietuose – su [[Mazovija]], pietryčiuose – su [[Palenkė|Palenke]], o vakaruose – su [[Pomerelija]] (nuo kurios skyrė [[Vysla]]). Pastarasis, dar vadinamas Vakarų Prūsija, gali būti laikoma išplėstinio Prūsijos regiono dalimi. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
{{main|Prūsijos istorija}} |
{{main|Prūsijos istorija}} |
||
Regionas patyrė labai sudėtingą istoriją, čia du kartus visiškai keitėsi etninė sudėtis. |
Regionas patyrė labai sudėtingą istoriją, čia du kartus visiškai keitėsi etninė sudėtis. |
||
=== Senovės Prūsija === |
=== Senovės Prūsija === |
||
[[Vaizdas:Stato ordine teutonico-1 |
[[Vaizdas:Stato ordine teutonico-1.png|thumb|250px|Vokiečių ordino plėtra iki 1250 m.]] |
||
{{Main|Prūsai}} |
{{Main|Prūsai}} |
||
[[Senovės Prūsija]] |
[[Senovės Prūsija]] – baltiškos [[Prūsai|prūsų]] tautos gyventa teritorija pietryčių Pabaltijyje, tarp [[Vysla|Vyslos]] ir [[Nemunas|Nemuno]] upių. Čia konsolidavosi ankstyvosios gentinės [[baltų žemės|žemės]]. XIII a. [[kryžiaus žygiai į Prūsiją|Kryžiaus žygių į Prūsiją]] metu šią teritoriją nukariavo [[Vokiečių ordinas]], krašte įvesta krikščionybė. |
||
=== Vokiečių valdymas === |
=== Vokiečių valdymas === |
||
[[ |
[[Vaizdas:Ordensland1410.png|thumb|Vokiečių ordino plėtra 1309 – 1410 m.]] |
||
{{Main|Vokiečių Ordinas|Prūsijos kunigaikštystė|Prūsijos karalystė}} |
{{Main|Vokiečių Ordinas|Prūsijos kunigaikštystė|Prūsijos karalystė}} |
||
Nuo XIII a. regione viešpatavo [[Vokiečių ordinas]], kuris padarė Prūsiją savo politiniu ir kultūriniu centru. Be Ordino paskiras teritorijas valdė keturios nuo ordino nepriklausomos vyskupijos: [[Kulmo vyskupija|Kulmo]], [[Sembos vyskupija|Sembos]], [[Varmijos vyskupija|Varmijos]] ir [[Pamedės vyskupija|Pamedės]]. |
Nuo XIII a. regione viešpatavo [[Vokiečių ordinas]], kuris padarė Prūsiją savo politiniu ir kultūriniu centru. Be Ordino paskiras teritorijas valdė keturios nuo ordino nepriklausomos vyskupijos: [[Kulmo vyskupija|Kulmo]], [[Sembos vyskupija|Sembos]], [[Varmijos vyskupija|Varmijos]] ir [[Pamedės vyskupija|Pamedės]]. |
||
Nuo XIII a. kraštas buvo germanizuojamas, krikščioninamas vietiniai prūsai maišėsi su atsikėlėliais, nyko jų kalba. Tuo pat metu iš rytų vyko ir krašto lituanizacija |
Nuo XIII a. kraštas buvo germanizuojamas, krikščioninamas vietiniai prūsai maišėsi su atsikėlėliais, nyko jų kalba. Tuo pat metu iš rytų vyko ir krašto lituanizacija – iš [[LDK]] kėlėsi etniniai [[lietuviai]], kurie apgyvendino rytines regiono dalis, ir dar tapo žinomi kaip [[lietuvininkai]]. Jų gyvenama etninė teritorija vadinama [[Mažoji Lietuva]]. |
||
Ekonomiškai kraštas įtrauktas į Baltijos jūros prekybinį tinklą |
Ekonomiškai kraštas įtrauktas į Baltijos jūros prekybinį tinklą – išdygo stiprūs prekybiniai miestai, susijungę į [[Hanzos lyga|Hanzos lygą]]. Vokiečių ordinas kovojo su rytuose buvusia [[LDK]], taip pat plėtė teritorijas į vakarus, į buvusių pagonių [[kašubai|kašubų]] žemes [[Pomerelija|Pomerelijoje]] ([[1466]] m. šis regionas atiteko [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] ir buvo vadinamas [[Karališkieji Prūsai|Karališkaisiais Prūsais]]). |
||
Ordinui silpstant, likusios jo teritorijos buvo sekuliarizuotos. [[1525]] |
Ordinui silpstant, likusios jo teritorijos buvo sekuliarizuotos. [[1525]] m. buvusių Vokiečių ordino valdų Prūsijoje vietoje sukurta [[Prūsijos hercogystė]]. Ji formaliai egzistavo iki [[1701]] m., nors jau [[1618]] m. asmenine unija susijungė su [[Brandenburgo markgrafystė|Brandenburgo markgrafyste]] (pastaroji įkurta [[1157]] m., nuo [[1415]] m. markgrafystėje valdė [[Hohenzollernai|Hohenzollernų]] dinastija), ir buvo žinoma kaip [[Brandenburgas-Prūsija]]. |
||
[[Prūsijos karalystė]], įkurta [[1701]] |
[[Prūsijos karalystė]], įkurta [[1701]] m. buvusių [[Hohenzollernai|Hohenzollernų]] valdų pagrindu XVIII a. buvo didžiausia vokiečių gyvenama valstybė Europoje. Prūsijos regionas joje apėmė tik labai nedidelę, pačią ryčiausią dalį (įgavusią pavadinimą [[Rytų Prūsija]]). Nepaisant to, visa karalystė buvo žinoma būtent šiuo pavadinimu. |
||
XIX a. viduryje Prūsijos karalystės pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas. Po suvienijimo [[1871]] |
XIX a. viduryje Prūsijos karalystės pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas. Po suvienijimo [[1871]] m. Prūsijos karalystė tapo [[Vokietijos imperija|Vokiečių imperatoriškojo reicho]] autonomine dalimi, turėjusia savą vyriausybę, parlamentą ir vietinius įstatymus. Tuo metu Prūsijos regionas buvo vadinamas [[Prūsijos provincija]] ir buvo Prūsijos karalystės sudedamoji dalis (provincija egzistavo [[1829]]–[[1878]] m., kai [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsijos]] ir [[Vakarų Prūsija|Vakarų Prūsijos]] provincijos buvo sujungtos į vieną). |
||
=== XX amžius === |
=== XX amžius === |
||
{{Main|Kaliningrado sritis}} |
{{Main|Kaliningrado sritis}} |
||
[[ |
[[Vaizdas:East Prussia 1923-1939 map-fr.svg|thumb|Rytų Prūsijos provincija tarpukariu]] |
||
Po monarchijos žlugimo Vokietijoje [[1918]] |
Po monarchijos žlugimo Vokietijoje [[1918]] m. Rytų Prūsija (Prūsijos regionas) išliko autonominė sudėtinė Vokietijos dalis. 1920 m. nuo regiono atskirtos šiauriausios teritorijos (vadinamasis [[Klaipėdos kraštas]]), kurios atiduotos Lietuvai. Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių nutarimu [[1947]] m. [[vasario 25]] d. (kaip esą „vokiškojo militarizmo židinys“), regionas atimtas iš Vokietijos ir padalintas dviem karą laimėjusioms valstybėms. Šiaurinė regiono dalis atiteko [[Rusija]]i, kur suformuota [[Kaliningrado sritis]], o pietinė regiono dalis atiteko Lenkijai. |
||
Po to dar kartą visiškai pasikeitė etninė krašto sudėtis. Baltijos vokiečiai masiškai migravo į Vokietiją, o vietoj jų regioną apgyvendino [[rusai]] (Kaliningrado srityje) ir [[lenkai]] ( |
Po to dar kartą visiškai pasikeitė etninė krašto sudėtis. Baltijos vokiečiai masiškai migravo į Vokietiją, o vietoj jų regioną apgyvendino [[rusai]] (Kaliningrado srityje) ir [[lenkai]] (Lenkijai priskirtoje dalyje). |
||
{{Commons|Prussia|no=T}} |
{{Commons|Prussia|no=T}} |
||
[[Kategorija:Prūsija| ]] |
[[Kategorija:Prūsija| ]] |
||
{{Link FA|ar}} |
|||
{{Link FA|nl}} |
|||
{{Link GA|de}} |
|||
{{Link GA|no}} |
|||
[[af:Pruise]] |
|||
[[als:Preussen]] |
|||
[[ang:Prēossland]] |
|||
[[ar:بروسيا]] |
|||
[[ast:Prusia]] |
|||
[[bat-smg:Prūsėjė]] |
|||
[[bg:Прусия]] |
|||
[[bn:প্রুশিয়া]] |
|||
[[br:Prusia]] |
|||
[[ca:Prússia]] |
|||
[[ckb:پروسیا]] |
|||
[[cs:Prusko]] |
|||
[[cy:Prwsia]] |
|||
[[da:Preussen]] |
|||
[[de:Preußen]] |
|||
[[el:Πρωσία]] |
|||
[[en:Prussia]] |
|||
[[eo:Prusio]] |
|||
[[es:Prusia]] |
|||
[[eu:Prusia]] |
|||
[[fa:پروس]] |
|||
[[fi:Preussi]] |
|||
[[fr:Prusse]] |
|||
[[ga:An Phrúis]] |
|||
[[gd:A’ Phrùis]] |
|||
[[gl:Prusia]] |
|||
[[gv:Yn Phroosh]] |
|||
[[he:פרוסיה]] |
|||
[[hi:प्रुशिया]] |
|||
[[hr:Pruska]] |
|||
[[hsb:Pruska]] |
|||
[[id:Prusia]] |
|||
[[io:Prusia]] |
|||
[[is:Prússland]] |
|||
[[it:Prussia]] |
|||
[[ja:プロイセン]] |
|||
[[ka:პრუსია]] |
|||
[[ko:프로이센]] |
|||
[[la:Borussia]] |
|||
[[lb:Preisen]] |
|||
[[li:Pruses (land)]] |
|||
[[lv:Prūsija]] |
|||
[[mk:Прусија]] |
|||
[[mr:प्रशिया]] |
|||
[[ms:Prusia]] |
|||
[[mzn:پروس]] |
|||
[[nap:Prussia]] |
|||
[[nds:Preußen (Landschop)]] |
|||
[[nds-nl:Praissen]] |
|||
[[nl:Pruisen]] |
|||
[[nn:Preussen]] |
|||
[[no:Preussen]] |
|||
[[oc:Prússia]] |
|||
[[pl:Prusy (państwo)]] |
|||
[[pnb:پرشیا]] |
|||
[[pt:Prússia]] |
|||
[[ro:Prusia]] |
|||
[[ru:Пруссия]] |
|||
[[scn:Prussia]] |
|||
[[sh:Pruska]] |
|||
[[si:ප්රෂියාව]] |
|||
[[simple:Prussia]] |
|||
[[sk:Prusko]] |
|||
[[sl:Prusija]] |
|||
[[sq:Prusia]] |
|||
[[sr:Пруска]] |
|||
[[sv:Preussen]] |
|||
[[sw:Prussia]] |
|||
[[tl:Prusya]] |
|||
[[tr:Prusya]] |
|||
[[uk:Пруссія (держава)]] |
|||
[[ur:پروشیا]] |
|||
[[vi:Phổ (quốc gia)]] |
|||
[[yi:פרייסן]] |
|||
[[yo:Prussia]] |
|||
[[zh:普魯士]] |
|||
Dabartinė 08:21, 28 birželio 2023 versija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Prūsija vok. Preußen prūs. Prūsa | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Sostinė | Karaliaučius (1525–1701; 1806) Berlynas (1701–1806; 1806–1947) | ||||
| Kalbos | Vokiečių | ||||
| Vyriausybė | Neįvardinta | ||||
| Istorija | |||||
| - Įkurta | 1525 m. balandžio 10 d. | ||||
| - Panaikinta | 1947 m. vasario 25 d. | ||||
| Gyventojai | |||||
| - 1939 | 41 915 040 | ||||
.svg)
Kitos reikšmės – Prūsija (reikšmės).
Prūsija (vok. Preußen, prūs. Prūsa) – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Šiuo metu šiaurinę regiono dalį valdo Rusija (Kaliningrado sritis) ir Lietuva (Klaipėdos kraštas), pietinė dalis priklauso Lenkijai.
Šiuo terminu taip pat įvardijamos kelios nebeegzistuojančios istorinės valstybės, pirmiausia Prūsijos kunigaikštystė ir Prūsijos karalystė, susijusios su regionu ir kelis šimtmečius dariusios didelę įtaką Vokietijos ir visos Europos istorijai.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prūsijos regionas užėmė teritoriją, šiuo metu padalintą tarp trijų valstybių. Šiaurėje jis buvo ribojamas Baltijos jūros, ir krantas čia yra labai sudėtingas, turi keletą didelių lagūnų (Kuršių marios, Aistmarės), nerijų. Rytuose Prūsija ribojosi su Lietuva, pietuose – su Mazovija, pietryčiuose – su Palenke, o vakaruose – su Pomerelija (nuo kurios skyrė Vysla). Pastarasis, dar vadinamas Vakarų Prūsija, gali būti laikoma išplėstinio Prūsijos regiono dalimi.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Regionas patyrė labai sudėtingą istoriją, čia du kartus visiškai keitėsi etninė sudėtis.
Senovės Prūsija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senovės Prūsija – baltiškos prūsų tautos gyventa teritorija pietryčių Pabaltijyje, tarp Vyslos ir Nemuno upių. Čia konsolidavosi ankstyvosios gentinės žemės. XIII a. Kryžiaus žygių į Prūsiją metu šią teritoriją nukariavo Vokiečių ordinas, krašte įvesta krikščionybė.
Vokiečių valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo XIII a. regione viešpatavo Vokiečių ordinas, kuris padarė Prūsiją savo politiniu ir kultūriniu centru. Be Ordino paskiras teritorijas valdė keturios nuo ordino nepriklausomos vyskupijos: Kulmo, Sembos, Varmijos ir Pamedės.
Nuo XIII a. kraštas buvo germanizuojamas, krikščioninamas vietiniai prūsai maišėsi su atsikėlėliais, nyko jų kalba. Tuo pat metu iš rytų vyko ir krašto lituanizacija – iš LDK kėlėsi etniniai lietuviai, kurie apgyvendino rytines regiono dalis, ir dar tapo žinomi kaip lietuvininkai. Jų gyvenama etninė teritorija vadinama Mažoji Lietuva.
Ekonomiškai kraštas įtrauktas į Baltijos jūros prekybinį tinklą – išdygo stiprūs prekybiniai miestai, susijungę į Hanzos lygą. Vokiečių ordinas kovojo su rytuose buvusia LDK, taip pat plėtė teritorijas į vakarus, į buvusių pagonių kašubų žemes Pomerelijoje (1466 m. šis regionas atiteko Lenkijos karalystei ir buvo vadinamas Karališkaisiais Prūsais).
Ordinui silpstant, likusios jo teritorijos buvo sekuliarizuotos. 1525 m. buvusių Vokiečių ordino valdų Prūsijoje vietoje sukurta Prūsijos hercogystė. Ji formaliai egzistavo iki 1701 m., nors jau 1618 m. asmenine unija susijungė su Brandenburgo markgrafyste (pastaroji įkurta 1157 m., nuo 1415 m. markgrafystėje valdė Hohenzollernų dinastija), ir buvo žinoma kaip Brandenburgas-Prūsija.
Prūsijos karalystė, įkurta 1701 m. buvusių Hohenzollernų valdų pagrindu XVIII a. buvo didžiausia vokiečių gyvenama valstybė Europoje. Prūsijos regionas joje apėmė tik labai nedidelę, pačią ryčiausią dalį (įgavusią pavadinimą Rytų Prūsija). Nepaisant to, visa karalystė buvo žinoma būtent šiuo pavadinimu.
XIX a. viduryje Prūsijos karalystės pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas. Po suvienijimo 1871 m. Prūsijos karalystė tapo Vokiečių imperatoriškojo reicho autonomine dalimi, turėjusia savą vyriausybę, parlamentą ir vietinius įstatymus. Tuo metu Prūsijos regionas buvo vadinamas Prūsijos provincija ir buvo Prūsijos karalystės sudedamoji dalis (provincija egzistavo 1829–1878 m., kai Rytų Prūsijos ir Vakarų Prūsijos provincijos buvo sujungtos į vieną).
XX amžius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po monarchijos žlugimo Vokietijoje 1918 m. Rytų Prūsija (Prūsijos regionas) išliko autonominė sudėtinė Vokietijos dalis. 1920 m. nuo regiono atskirtos šiauriausios teritorijos (vadinamasis Klaipėdos kraštas), kurios atiduotos Lietuvai. Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių nutarimu 1947 m. vasario 25 d. (kaip esą „vokiškojo militarizmo židinys“), regionas atimtas iš Vokietijos ir padalintas dviem karą laimėjusioms valstybėms. Šiaurinė regiono dalis atiteko Rusijai, kur suformuota Kaliningrado sritis, o pietinė regiono dalis atiteko Lenkijai.
Po to dar kartą visiškai pasikeitė etninė krašto sudėtis. Baltijos vokiečiai masiškai migravo į Vokietiją, o vietoj jų regioną apgyvendino rusai (Kaliningrado srityje) ir lenkai (Lenkijai priskirtoje dalyje).