Pietų minų tarmės: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
(nerodoma 5 tarpinės versijos, sukurtos 4 naudotojų) | |||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai}} |
|||
{{kalba|kalba=Pietų minų tarmės <br /> 闽南语, ''Bân-lâm-gú''|spalva=tomato| |
{{kalba|kalba=Pietų minų tarmės <br /> 闽南语, ''Bân-lâm-gú''|spalva=tomato| |
||
šalys=Pietryčių [[Kinija]], [[Taivanas]], [[Pietryčių Azija]] ir kt. | |
šalys=Pietryčių [[Kinija]], [[Taivanas]], [[Pietryčių Azija]] ir kt. | |
||
Eilutė 10: | Eilutė 12: | ||
iso639-3=nan| |
iso639-3=nan| |
||
}} |
}} |
||
'''Pietų minų tarmės''', ''' |
'''Pietų minų tarmės''', '''pietų minų kalba''', '''min-nanų kalba''' ({{zh|闽南语|Mǐnnán Yǔ}}, sav. ''Bân-lâm-gú'') – viena iš [[kinų kalba|kinų kalbos]] tarmių grupių, priklausanti [[minų tarmės|minų tarmių]] pogrupiui, kurio tarmės vartojamos pietrytinėje [[Kinija (regionas)|Kinijos]] dalyje. Pietų minų tarmė, ar tiksliau keleto tarmių grupė vartojama daugiausia [[Pietų Kinijos jūra|Pietų Kinijos jūros]] pakrančių miestuose bei kinų apgyvendintose salose, taip pat gausios kinų [[diaspora|diasporos]] pasaulyje. |
||
Pietų minų tarmės pagal lingvistinius kriterijus galėtų būti laikomos atskira [[kalba]], tačiau tradiciškai priskiriamos kinų kalbai. Vartojamos daugiausia kaip šnekamoji kalba ~47 milijonų žmonių. |
Pietų minų tarmės pagal lingvistinius kriterijus galėtų būti laikomos atskira [[kalba]], tačiau tradiciškai priskiriamos kinų kalbai. Vartojamos daugiausia kaip šnekamoji kalba ~47 milijonų žmonių. |
||
Eilutė 23: | Eilutė 25: | ||
== Standartizacija ir užrašymas == |
== Standartizacija ir užrašymas == |
||
[[Vaizdas:POJ text sample.svg|thumb|Standartizuota minnan kalba, užrašyta lotynų raštu]] |
[[Vaizdas:POJ text sample.svg|thumb|Standartizuota minnan kalba, užrašyta lotynų raštu]] |
||
Minnan kalba, kaip ir [[kantoniečių kalba]], turi standartinę formą, kuri sudaryta [[Hokien dialektas|Hokien dialekto]] pagrindu. Ją standartizavo Taivane ir [[Siamenas|Siamenyje]] (šio dialekto areale) veikę XIX a. krikščionių misionieriai, kurie išleido šios kalbos žodynus, į ją išvertė Bibliją ir kitus raštus. Standartizuojant kalbą buvo sukurta jos rašytinė forma, pritaikant [[lotynų raštas|lotynų raštą]]. Ši romanizacijos sistema buvo žinoma kaip „vietinis raštas“ (白話字 ''pe̍h-ōe-jī'') arba „bažnytinis užrašymas“ (教羅 ''Kàu-lô''). |
Minnan kalba, kaip ir [[kantoniečių kalba]], turi standartinę formą, kuri sudaryta [[Hokien dialektas|Hokien dialekto]] pagrindu. Ją standartizavo Taivane ir [[Siamenas|Siamenyje]] (šio dialekto areale) veikę XIX a. krikščionių misionieriai, kurie išleido šios kalbos žodynus, į ją išvertė Bibliją ir kitus raštus. Standartizuojant kalbą buvo sukurta jos rašytinė forma, pritaikant [[lotynų raštas|lotynų raštą]]. Ši romanizacijos sistema buvo žinoma kaip „vietinis raštas“ (白話字 ''[[pe̍h-ōe-jī]]'') arba „bažnytinis užrašymas“ (教羅 ''Kàu-lô''). |
||
Kadangi nuo XIX a. pabaigos Taivano sala buvo politiškai atskirta nuo likusios Kinijos, čia naudojamai minnan kalbai ilgainiui prigijo [[ |
Kadangi nuo XIX a. pabaigos Taivano sala buvo politiškai atskirta nuo likusios Kinijos, čia naudojamai minnan kalbai ilgainiui prigijo „[[taivaniečių kalba|taivaniečių kalbos]]“ pavadinimas. XX a. pradžioje Taivano minnan kalbai rašyti [[japonai]] pritaikė [[katakana|katakanos]] rašmenis. Nuo XX a. vidurio, siekiant įtvirtinti [[mandarinų kalba|mandarinų kalbą]] kaip vienintelę standartinę, Taivane uždrausta rašyti min-naniškai, ir ji vėl tapo išimtinai šnekamąja. Žemyne [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijoje]] naudojamai min-nanų kalbai 1960 m. buvo sukurta speciali [[Guandongo romanizacija|romanizacijos]] sistema, bet skirta daugiau mokslo tikslams. |
||
Nuo XX a. pabaigos Taivane vyksta šios kalbos judėjimas, dėl ko vėl buvo leista ja rašyti, pasirinktinai mokyti jos mokyklose. Vietomis naudojama užrašuose. |
|||
== Savybės == |
== Savybės == |
Dabartinė 11:20, 10 sausio 2024 versija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pietų minų tarmės 闽南语, Bân-lâm-gú | |
Kalbama | Pietryčių Kinija, Taivanas, Pietryčių Azija ir kt. |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | >47 mln. |
Kilmė | kinų-tibetiečių *kinų **minų ***pietų minų |
Rašto sistemos | kinų raštas, lotynų (peh-oe-ji), katakana |
Kalbos kodai | |
ISO 639-2 | zh |
ISO 639-3 | nan |
Pietų minų tarmės, pietų minų kalba, min-nanų kalba (kin. 闽南语, pinyin: Mǐnnán Yǔ, sav. Bân-lâm-gú) – viena iš kinų kalbos tarmių grupių, priklausanti minų tarmių pogrupiui, kurio tarmės vartojamos pietrytinėje Kinijos dalyje. Pietų minų tarmė, ar tiksliau keleto tarmių grupė vartojama daugiausia Pietų Kinijos jūros pakrančių miestuose bei kinų apgyvendintose salose, taip pat gausios kinų diasporos pasaulyje.
Pietų minų tarmės pagal lingvistinius kriterijus galėtų būti laikomos atskira kalba, tačiau tradiciškai priskiriamos kinų kalbai. Vartojamos daugiausia kaip šnekamoji kalba ~47 milijonų žmonių.
Tarmės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išskiriamos 3 pagrindinės pietų minų tarmės:
- Hokkien – pietų Fudzianas, Taivanas, Pietryčių Azija;
- Teochew – rytų Guangdongas (ypač Čaodžou), pietų Fudzianas;
- Hainaniečių – Hainanas, Leidžou pusiasalis.
Standartizacija ir užrašymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minnan kalba, kaip ir kantoniečių kalba, turi standartinę formą, kuri sudaryta Hokien dialekto pagrindu. Ją standartizavo Taivane ir Siamenyje (šio dialekto areale) veikę XIX a. krikščionių misionieriai, kurie išleido šios kalbos žodynus, į ją išvertė Bibliją ir kitus raštus. Standartizuojant kalbą buvo sukurta jos rašytinė forma, pritaikant lotynų raštą. Ši romanizacijos sistema buvo žinoma kaip „vietinis raštas“ (白話字 pe̍h-ōe-jī) arba „bažnytinis užrašymas“ (教羅 Kàu-lô).
Kadangi nuo XIX a. pabaigos Taivano sala buvo politiškai atskirta nuo likusios Kinijos, čia naudojamai minnan kalbai ilgainiui prigijo „taivaniečių kalbos“ pavadinimas. XX a. pradžioje Taivano minnan kalbai rašyti japonai pritaikė katakanos rašmenis. Nuo XX a. vidurio, siekiant įtvirtinti mandarinų kalbą kaip vienintelę standartinę, Taivane uždrausta rašyti min-naniškai, ir ji vėl tapo išimtinai šnekamąja. Žemyne Kinijoje naudojamai min-nanų kalbai 1960 m. buvo sukurta speciali romanizacijos sistema, bet skirta daugiau mokslo tikslams.
Nuo XX a. pabaigos Taivane vyksta šios kalbos judėjimas, dėl ko vėl buvo leista ja rašyti, pasirinktinai mokyti jos mokyklose. Vietomis naudojama užrašuose.
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pietų minų tarmių savybės turi daug bendrų bruožų su Tangų dinastijos standartine kinų kalba. Šios tarmės pasižymi sudėtingesne fonologija, negu mandarinų ar Kantono tarmės. Turi 6 tonus, paplitę toniniai sandhi.