Daraktorius
Daraktorius – XIX a. - XX a. pradžios Lietuvos valstiečių slapta steigtų ir išlaikytų kaimo mokyklų mokytojas.
Istorija
Daraktorių mokyklos pradėtos steigti po 1863 m. sukilimo, ypač paplito spaudos draudimo laikotarpiu (1865–1904 m.). Nuo 1871 m. carinė administracija daraktorius ir mokinių tėvus baudė piniginėmis baudomis iki 300 rb arba iki 3 mėn. arešto. Po 1905–1907 m. Rusijos revoliucijos bausmės buvo formaliai panaikintos, tačiau daraktorių mokyklos iki Pirmojo pasaulinio karo buvo caro valdžios persekiojamos. Rusų valdžia, siekdama konkuruoti su daraktorių mokyklomis, pradėjo steigti pradžios mokyklas kaimuose ir miesteliuose, kuriose buvo mokoma rusų kalba. Daraktorių dėka XIX a. pabaigoje lietuvių išsimokslinimo lygis pakilo. Beto jie smirejo
Mokykla
Daraktoriaus mokykla specialių patalpų neturėjo, mokytojas su mokiniais rinkdavosi tai vienoje, tai kitoje valstiečio pirkioje, paprastai po savaitę. Daraktoriai mokė vaikus skaityti ir rašyti lietuvių kalba, skaičiuoti, skaityti rusų ir lenkų kalbomis, pateikdavo Lietuvos istorijos ir geografijos žinių.
Daraktoriai
Daraktoriai buvo įvairios socialinės padėties ir išsimokslinimo, kartais daraktoriauti pradėdavo net 8–10 m. vaikai. Daraktoriais dirbo lietuvių švietėjai: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Povilas Višinskis, Jonas Biliūnas.[1]
Šaltiniai
- ↑ Daraktorius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 477 psl.