Rugsėjo 17-ą dieną vyks Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento rinkimai. Kandidatai du – dabartinis federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas ir ilgametis nacionalinės rinktinės kapitonas, Europos ir pasaulio čempionatų medalininkas Robertas Javtokas. Tarp Roberto Javtoko palaikytojų – garsiausi šalies krepšininkai, treneriai, galima sakyti, krepšinio elitas. Vienas iš jų – Eurolygos generalinis direktorius Paulius Motiejūnas, kuris prieš išvykdamas iš Lietuvos, pabuvojo „Savaitės“ studijoje.
– Iš visos jūsų karjeros krepšinyje sprendžiant, tai jūs labai gerai turite pažinoti ir vieną, ir kitą kandidatą. Ir kodėl jūs manote, kad Robertas Javtokas yra geriau, negu Mindaugas Balčiūnas? Juolab, kad jie ir panašaus amžiaus labai, na, o administracinio darbo patirtis tarsi Balčiūno pusėje, ji ten didesnė.
– Aš visą laiką žiūriu į vertybes, krepšinis yra ta vienijanti jėga Lietuvoje, ir dabar to vienijimo trūksta. Yra paimta vėliava, Mindaugas neša tą vėliavą, kad jisai atstovauja krepšiniui, bet niekada tie, kaip sakot, vadybininkai, vykdytojai neatstovauja masto krepšinio. Žaidėjai atstovauja, treneriai, tie, kurie lieja prakaitą visą laiką, vizitinė kortelė yra tai, kas vyksta aikštelėje, ir, jeigu mes tą vėliavą paimame ir per daug susireikšminame, tai tada man atrodo neteisingai veikia pats pagrindas federacijos. Ar tai klubų būtų, ar tai lygos, ar kažko.
– Ar aš teisingai suprantu, jūs norit pasakyti, kad ponas M. Balčiūnas, būdamas generalinis sekretorius, „vėliavą paima“ – tai tą veidą, tą prezidentą, kažkokį žymų žmogų, ir iš tikrųjų viską veikia pats?
– Taip, tai atidarai duris, tuo prezidentu, koks jisai būtų – kažkada buvo Vladas Garastas, kažkada buvo Arvydas Sabonis, dabar – Vydas Gedvilas – tu pro duris praeini, o paskui po stalu visas tas, kaip sakau, šachmatus judini taip, kaip tau reikia. Tai ne taip turėtų, mano manymu, ir kai mes dirbome federacijoje prieš trejus metus, ne taip viskas veikė.
– O už ką jūs prieš trejus metus iš Kauno „Žalgirio“ sporto direktoriaus pareigų atleidote Robertą Javtoką?
– Mes jo neatleidom, jis išėjo. Robertas dirbo ilgai „Žalgiryje“ ir tada nusprendė kandidatuoti į LKF prezidentus.
– Nes ponas V. Garastas sako, kad būtent jūs ir atleidote?
– Neteisinga informacija, Robertas pats išėjo. Aš jam sakiau, kad žiūrėk, jeigu nepasiseks laimėti, galėsi grįžti. Jisai sakė, ne, aš apsisprendžiau, kaip bus, taip bus, aš išeinu, visas dėmesys į federaciją. Deja, jam laimėti nepavyko ir paskui jis dirbo kitus darbus, bet atleidimo niekada nebuvo ir durys jam visą laiką buvo atviros.
– Gerai, o ar jūs sutiksite su manim, kad federacijos prezidentas turėtų būti toks ne tiktai vardas su savo nuopelnais, ką jūs jau minėjote, kad toks žmogus yra tinkamas, bet jis turi būti strategas, vizionierius, t. y. , jis turi numatyti, kokia ta federacija turi būti, kaip ji atrodys, kokia jos kryptis, kokiu keliu ji turi eiti ir vystytis. Ar jūs esate įsitikinęs, kad Robertas Javtokas kaip tik ir yra tas strategas ir vizionierius?
– Ne, nereikia vieno žmogaus stratego, mes vienas niekada nemokame sustrateguoti. Prieš kelias dienas buvom susijungę visi, ta grupė žmonių, didžioji dauguma, kurie palaiko Robertą, tai ten skirtingi kampai ir visi neša savo indėlį. Tu, kaip prezidentas, turi įsiklausyti, sutarti bendrą viziją, ir toliau su visais kartu tos vizijos siekti. Tai buvo Jonas Mačiulis, kuris apie jaunimą kalba, Jurgita Štreimikytė kalba apie moteris, Jonas Kazlauskas – apie vyrus, Jonas Valančiūnas, Benas Matkevičius kaip treneris, Martynas Pocius. Ir, sakau, vienas kitą papildom.
– Tai vizija to prezidento – turėtų būti žmogus, kuris susodina visus išmanančius prie stalo ir jie tarpusavyje kalbasi ir išeina geriausios mintys?
– Taip, aš vėl sakau, ta vėliava krepšinio yra visų, ne vieno žmogaus, ir tu negali sakyt, kad aš dabar čia atstovauju. Lietuvos krepšiniui kiek metų? Pamiršim visi mindaugus, pamiršim visi kitus vadybininkus, net neatsimename, kas prieš tai buvo tas generalinis sekretorius, bet Joną Kazlauską, Arvydą Sabonį ir Joną Valančiūną atsiminsime ilgai. Ir, va, tie žmonės, kaip sakiau, formuoja krepšinį, ir dėl to žmonės eina į aikšteles, dėl to žmonės eina sportuoti, dėl to vaikai eina sportuoti. Tai, kai jungiam šituos žmones, ir jie visi jaučiasi svarbūs, tiktai tada mes galime dalyvauti olimpinėse, tik tada mes galim siekti apdovanojimų.
– Bet prieš trejus metus R. Javtoku nepatikėjo tie, kurie turi teisę rinkti.
– Nepatikėjo, ir Ramūnu Butautu irgi nepatikėjo, kuris buvo tiesiogiai remiamas Arvydo [Sabonio], dėl to, kad buvo nuspręsta ir perlaužta sistema, kaip laimėti tuos rinkimus.
– Vadinasi, ydinga ir keistina yra rinkimų sistema prezidento?
– Faktas. Nesinori dabar čia kalti ir sakyti, kad ji yra bloga ir kad reikia dabar prieš rinkimus keisti. Tiesiog ji veikė normaliai, kol nebuvo nuspręsta ir sugalvota, kaip visus balsus įsidėti į kišenę. Tai paprastas pavyzdys: visą laiką būdavo rinkimai, žiūrėdavom, kad būtų kvorumas, kai buvo paskutiniai rinkimai, susirinko visi balsuojantys. Niekada istorijoje taip nėra buvę. Tai čia dėl to, kad susidomėjimas staiga, kad Ramūnas Butautas, Mindaugas Balčiūnas su Vydu Gedvilu ir Robertas Javtokas? Ar jau yra skambutis, kad kažkas yra keisto, jog visiems staiga atėjus, reikia balsuoti.
– Bet tada nėra ir šiais metais užtikrintumo. Jeigu vėl rinks tie patys, o ne tie, kurie remia, aš taip suprantu, jie neturi tokio balso, tai gali ir vėl nepasisekti?
– Taip, didelė, didelė tikimybė, kad nepasiseks. Aš labai džiaugiuosi, kad mes jau kalbame, kad prieš rinkimus vyksta debatai, kad yra žiniasklaidoje diskutuojama, kad visi pasisako. Vieni keistai pasisako, aišku, kad, matyt, kai Lyga atsistoja ir sako, mes palaikom dabartinį generalinį sekretorių, tai, kaip tu taip gali kitaip sakyti, jis tau pinigus moka. Kitoje pusėje pasižiūri, kur ateina žmogus su nepriklausomais žmonėmis ir sako, mes tave palaikom – tai skirtingi dalykai, tik mes nelabai tą suprantame.
– Jeigu būtų išrinktas Mindaugas Balčiūnas, ar jūs manote, kad tai dar labiau nusmukdys Lietuvos krepšinį?
– Aš manau, mes nejudėsime į priekį. Mes nejudėjome ir mes nejudėsime į priekį, nes krepšinis, kaip ir Jonas Valančiūnas, matėte, sakė, yra kažkurioje dalyje. Nėra ašis krepšinis, ašis krepšinis, turiu minty, pagrindinė komanda, pagrindiniai pasiekimai. Jaunimo rezultatai blogi, vyrų rinktinės rezultatai blogi, o mes išeinam su pranešimais, kaip visos lygos auga, viskas eina į priekį ir taip toliau.
Tai, visų pirma, turime pasakyt, kad kažkas neveikia. Iš Mindaugo aš to negirdžiu. Jeigu jis ateitų ir sakytų, kažkas neveikia, keisime, ir visus tuos pačius, kuriuos Robertas apjungia, sugebėtų susodinti, tai viskas būtų okey. Kas dabar vykdoma? Vieša akcija: visi ateikit ir sakykit savo nuomonę, užsidėjom pliusiuką ir dabar dar surinksime 50 žmonių ir dar visi nuspręsime, kaip judėti į priekį. Man atrodo, kai vergas turi du šeimininkus, tai jisai laisvas žmogus. Tai, kai visi sako, ką reikia daryti, o vienas, visų pasiklausęs, kažkaip pagal save daro vis tiek, kaip nori, tai judėjimo į priekį nebus.
