Pereiti prie turinio

1748 m. didysis Vilniaus gaisras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

1748 m. Didysis Vilniaus gaisras – 1748 m. birželio 11 d. Vilniaus miestą nusiaubęs gaisras.

Gaisras kilo žydo Rubino, gyvenusio Vilniaus medžioklio Stanislovo Domininko Daugėlos Narbuto kiemelyje Užupyje, bravore. Gaisras apėmė ne tik priemiestį – iš viso jame sudegė 32 mūriniai namai. Užupyje žuvo viena moteris. Netrukus gaisras persimetė į kitą Vilnelės pusę, vadinamą „rusišką“ miesto dalį ir plito toliau pietų, vakarų ir šiaurės kryptimis.[1] Iš viso Vilniuje sudegė 469 mūriniai namai su kiemais, 12 bažnyčių ir cerkvių, 15 rūmų, daugybė smulkesnių pastatų – kiemų, krautuvių, vaistinių, vartų, sandėlių, midaus, degtinės ir kt. smuklių. Pvz., žydų krautuvių sudegė 125. Gaisre taip pat žuvo apie 30 žmonių – lenkų, vokiečių ir žydų, vyrų ir moterų, kilmingų ir nekilmingų, kūdikių, senelių (išbėgęs iš pastato gatvėje sudegė 109 metų amžiaus senelis). Po gaisro liko virš 100 tuščių sklypų ir namų.[1]

B. B. Jachimovičiaus apskaičiavimais, gaisras iš viso padarė per 50 mln. auksinų nuostolių. Iš svarbesnių sudegusių objektų rytinėje miesto dalyje minėtini: Išganytojo (Spaso) vartai ir tiltas per Vilnelę, pasak B. B. Jachimovičiaus, „puiki“ Šv. Spaso cerkvė ir špitolė, unitų metropolito rūmai. Einant toliau į vakarus – šv. Mikalojaus cerkvė, Pilies vartai (B. B. Jachimovičius nurodo, kad juose yra mūriniai kambariai, dabar teismo patalpos), Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo teismo pastatas ir pilies garnizono kalėjimas, vienuolių rochitų špitolė, šv. Jono bažnyčia, jėzuitų vienuolynas bei akademija, Voskresenskajos cerkvė, mėsininkų ir kitos krautuvės. B. B. Jachimovičiaus nuomone, sudegęs papilys buvo gražiausia miesto dalis. Vakarinėje miesto dalyje sudegė dominikonų šv. Dvasios ir šv. Trejybės bažnyčios, pijorų vienuolynas, dvi žydų sinagogos ir biblioteka, švč. Marijos Magdalenos bažnyčia ir špitolė. Ugnis pasiekė ir priemiesčius, kuriuose būta daugiausia medinių pastatų. Sudegė ir liuteronų bažnyčia su pagalbiniais pastatais.[2]

Keli tūkstančiai be pastogės ir duonos likusių žmonių išėjo iš miesto, jame naktimis vyko plėšimai.[1]

  1. 1,0 1,1 1,2 Relacya o straszliwym upadku stołecznego miasta Wileńskiego w Wielkim Księstwie Litewskim (…) przez Bazylego Bonifaca Jachimowicza uczyniona, [Wilno, 1748]
  2. 1748 06 11 įvyko didysis Vilniaus gaisras, kurio metu sudegė didelė miesto dalis, Lietuvos istorijos institutas // delfi.lt, 2009 m. birželio 10 d. 20:50