Pereiti prie turinio

Bronius Grigelionis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bronius Grigelionis
Gimė 1935 m. lapkričio 1 d.
Iciūnai, Vaškų valsčius
Mirė 2014 m. gegužės 23 d. (78 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Kairėnų kapinėse
Tėvas Ignas Grigelionis
Motina Ona Valeikaitė
Sutuoktinis (-ė) Ona Jurgaitytė
Vaikai Gintautas, Milda
Veikla matematikas
Alma mater 1959 m. Vilniaus universitetas

Bronius Grigelionis (1935 m. lapkričio 1 d. Iciūnuose, Vaškų valsčius – 2014 m. gegužės 23 d. Vilniuje) – Lietuvos matematikas, akademikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

19421949 m. mokėsi Vaškų progimnazijoje, 1950–1954 m. Žeimelio vidurinėje mokykloje. 1954–1959 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultete.

Nuo 1959 m. Matematikos ir kibernetikos instituto (nuo 1990 m. Matematikos ir informatikos institutas) mokslo darbuotojas, 19702006 m. Matematinės statistikos skyriaus vadovas. 19632005 m. dar ir Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1971 m. profesorius. 1970 m. fizikos ir matematikos mokslų daktaras.[1]

Nuo 1968 m. Lietuvos matematikų draugijos narys. Nuo 1976 m. Tarptautinio statistikos instituto narys. Nuo 1987 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.[2] 1988–1990 m. Sąjūdžio pirmojo Seimo narys. 1991 m. Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas. 1991–1995 m. Lietuvos mokslo tarybos narys. Vienas Lietuvos mokslininkų sąjungos steigėjų. Nuo 1994 m. Vilniuje gyvenančių pasvaliečių bendrijos pirmininkas.[3] Nuo 2001 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto Tarybos pirmininko pavaduotojas, Visuotinės lietuvių enciklopedijos redaktorių tarybos narys.[4]

Palaidotas Kairėnų kapinėse.[5]

Mokslinė veikla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių tyrimų kryptis – atsitiktinių procesų teorija ir jų statistika. Nustatė laiptinių atsitiktinių procesų sumų konvergavimo į Puasono procesą būtinas ir pakankamas sąlygas. Atsitiktinių procesų optimaliojo stabdymo srityje nustatė statistikų pakankamumo ir markoviškumo kriterijus, ištyrė Markovo procesų optimaliojo stabdymo ir Stefanos problemų ryšį. Išplėtojo semimartingalų lokaliųjų charakteristikų ir taškinių procesų intensyvumo matų koncepcijas, sukūrė procesų su nepriklausomaisiais pokyčiais ir Ito stochastinių lygčių sprendinių martingaliąją charakterizaciją, funkcionalų integraline išraišką ir netiesines filtracijos lygtis, nustatė tikimybinių matų absoliučiojo tolydumo kriterijus.

Su Remigiju Mikulevičiumi sukūrė bendrą funkcionalinių ribinių teoremų įrodymo metodą, pagrįstą ribinių taškų martingaline charakterizacija. Jį pritaikė matematinės statistikos, masinio aptarnavimo teorijos ir tikimybinės skaičių teorijos asimptotiniams uždaviniams spręsti. Nustatė stochastinių evoliucinių lygčių sprendinių egzistavimo, vienaties ir stabilumo sąlygas, apibrėžė ir ištyrė atsitiktinių procesų su pralaidžiaisiais pasieniais klasę. Išplėtojo stacionariųjų difuzijų atvirajame intervale ekstremaliųjų reikšmių teoriją. Helingerio integralų teorijoje apibrėžė ir joje panaudojo geometrinio vidurkio mato sąvoką. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių.[6][7]

  • Užaugau Pasvaly / Antanas Apynis, Bronius Grigelionis, Genovaitė Jusaitienė, Joana Pribušauskaitė. – Vilnius: Danielius, 1997. – 649 p.: iliustr. – ISBN 9986-442-46-X
  • Užaugau Pasvaly. – 2-asis leidimas / Antanas Apynis, Bronius Grigelionis, Genovaitė Jusaitienė, Joana Pribušauskaitė. – Vilnius: Danielius, 1998. – 624 p.: iliustr. – ISBN 9986-442-56-7
  • Akademikas Bronius Grigelionis / Antanas Apynis. – Vilnius: Danielius, 2005. – 175 p.: faks. – ISBN 9955-476-34-6
  • Akademikas Bronius Grigelionis: bibliografijos rodyklė / sud. Aurelija Ališauskienė. – Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 2005. – 123 p.: iliustr. – ISBN 9986-680-31-X [1]