Pereiti prie turinio

Laplandinė pelėda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Strix nebulosa
Laplandinė pelėda (Strix nebulosa)
Laplandinės pelėdos (Strix nebulosa) patinėlis (Kanada)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Pelėdiniai paukščiai
( Strigiformes)
Šeima: Tikrosios pelėdos
( Strigidae)
Gentis: Pelėdos
( Strix)
Rūšis: Laplandinė pelėda
( Strix nebulosa)
Binomas
Strix nebulosa
Forster, 1772
Laplandinės pelėdos paplitimo arealas
Laplandinės pelėdos paplitimo arealas

Laplandinė pelėda (Strix nebulosa) – pelėdinių (Strigidae) šeimos, pelėdų (Strix) genties naktinių plėšriųjų paukščių rūšis.

Laplandinės pelėdos plunksninis apdaras lyginant su jos kūnu (Kopenhagos zoologijos muziejuje, Danija)

Tai viena didžiausių pelėdinių paukščių rūšių. Paprastai kaip ir tarp daugumos pelėdų, patinėliai kiek smulkesni už pateles. Laplandinių pelėdų kūno ilgis 65-70 cm, išskėstų sparnų tarpugaliai 135-160 cm, svoris 650-1100 g (patinėliai), 1000-1900 g (patelės).

Viršutinė kūno pusė tamsiai pilka, išilgai ir skersai dėmėta, ant nugaros stambios tamsios dėmės; apatinė – balsva su plačiomis išilginėmis juodai rusvomis dėmėmis. Akys palyginus mažos, geltonos. Skruostai pilki su tamsiais ratais ir juoda dėme prie akies. Po snapu juoda išilginė juosta.

Įsikuria dideliuose, tankiuose spygliuočių miškų masyvuose, netoli kirtaviečių ir kitokių atvirų vietų. Lizdų nesuka patys, bet įsikuria kitų plėšriųjų paukščių ar kranklių apleistuose lizduose. Deda 2-4 kiaušinius. Kiaušiniai 42,7 mm pločio ir 53,5 mm ilgio. Perėjimo laikas užtrunka 28-36 dienas.

Didžiausią jos raciono dalį sudaro smulkūs graužikai, žiurkėnai. Kartais gaudo voveraites, smulkius paukštelius ir iš stambesnių - smulkesnėmis antimis, kiškius.

Išskiriami du porūšiai:

Lietuva yra tuoj už jos natūralaus paplitimo arealo zonos Eurazijoje pietvakarių ribų pakraščio, tad Lietuvoje labai reta, dažniausiai stebimos tik per migracijas. XX a. pasebėti pavieniai atvejai, kada laplandinės pelėdos yra perėje centrinėje Lietuvoje bei netoli Lenkijos sienos. 2020 m. laplandinės pelėdos pastebėtos perinčios Dainavos girioje, Manoma, kad iš viso 2023 m. Dainavos girioje galėjo perėti 5-10 porų.[2]. Pasak Latvijos ornitologų šaltinio[3], žinoma laplandinių pelėdų perimvietė yra Baltarusijos Pastovių rajone. Nors Baltarusijoje taip pat retos, bet paplitę ir peri gana įvairiuose jos regionuose (įskaitant Berezinos rezervatą, Belovežo girią). Manoma kad nors ir nereguliariai, Baltarusijoje gali perėti apie 50-100 šių paukščių porų.

Kiti duomenys ir amžius

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suaugę kartais tampa didžiųjų apuokų, kilniųjų erelių, lūšių aukomis, jų jaunikliai ar nesubrendę paukščiai nukenčia nuo stambesnių vanaginių paukščių, ypač vištvanagių, taip pat lokių, kiaunių žuvautojų (Šiaurės Amerikoje) atakų. Išgyvena iki 15-16 metų.

  1. „IUCN Red List - Strix nebulosa“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
  2. „Rečiausios Lietuvoje laplandinės pelėdos lizdai“. www.ornitostogos.lt. 2024-01-11.
  3. lob.lv / Ziemeļpūce Strix nebulosa Latvijā Archyvuota kopija 2012-11-16 iš Wayback Machine projekto.