Pereiti prie turinio

Marija Razmukaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marija Razmukaitė
Gimė 1941 m. balandžio 1 d. (83 metai)
Vilnius
Veikla lietuvių kalbininkė
Organizacijos Lietuvių kalbos institutas
Išsilavinimas humanitarinių mokslų daktarė
Alma mater 1965 m. Vilniaus universitetas

Marija (Marytė) Razmukaitė (g. 1941 m. balandžio 1 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkė, lietuvių onomastikos tyrėja.

1965 m. baigė Vilniaus universitetą (lituanistiką).[1]

Nuo 1963 m. pradėjo dirbti tuometiniame Lietuvių kalbos ir literatūros institute Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriuje, nuo 1972 m. darbą tęsė Toponimikos grupėje, vadovaujamoje Aleksandro Vanago, vėliau – Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje (iki 2009 m.).[2]

Mokslinė veikla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrė lietuvių vietovardžius, asmenvardžius, prisidėjo prie kraštotyrinių leidinių parengimo. Paskelbė apie 80 populiarių onomastikos straipsnių, kalbotyros veikalų recenzijų.[1]

1998 m. apginė daktaro disertaciją „Lietuvos priesaginiai oikonimai“.

Kartografavo dialektologinę medžiagą, dalyvavo dialektologinėse ekspedicijose. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Vilniuje, Klaipėdoje, Taline ir Rygoje, vadovavo įvairiems studentų lituanistų darbams.[3]

1994 m. Klaipėdoje vykusioje konferencijoje Vakarų baltų ir kultūrų reliktai skaitė pranešimą „Apie Prūsų Lietuvos oikonimų darybos formantus ir jų paplitimą“, 2001 m. Vilniaus konferencijoje Neišspręstos Karaliaučiaus krašto problemos – pranešimą „Senieji Karaliaučiaus krašto vietovardžiai – vertingas ir saugotinas kultūros paveldas“.[4]

Marija Razmukaitė – devynių mokslo veikalų autorė ar bendraautorė: Lietuvių kalbos atlaso (t. 1, 1977), Lietuvių pavardžių žodyno (t. 1, 2, 1985, 1989; su Aleksandru Vanagu ir Vitalija Maciejauskiene – už jį 1993 m. suteikta Lietuvos Respublikos mokslo premija), Vietovardžių kirčiavimo žodyno (1994; su Vytautu Vitkausku), Lietuvos priesaginių oikonimų (1998; mokslo daktaro disertacija su santrauka), Lietuviškų tradicinių vietovardžių (2002; su Aiste Pangonyte), Vietovardžių žodyno (2002; su Aldonu Pupkiu), Lietuvos vietovardžių žodyno (t. 1, 2008; su Laimučiu Bilkiu ir Vitalija Maciejauskiene).[5]

  • 2011 m. Marijos Razmukaitės jubiliejaus proga dr. (HP) Kazimieras Garšva paskelbė publikaciją Marijos Razmukaitės onomastikos darbai.[6]